Spaudimas – milžiniškas, ir aišku viena: A.Merkel turės
priimti sprendimą, kuris įtiks toli gražu ne visiems.
Kai ji anksčiau šią savaitę išvyko į neeilinį euro zonos
viršūnių susitikimą, populiariausias Vokietijos dienraštis
„Bild“ savo karikatūroje pavaizdavo A.Merkel užsidėjusią
prūsišką šalmą su smaigu ir pareiškė, kad „šiandien mums
reikia Geležinės kanclerės“. Laikraštis taip pat pridėjo:
„Jokių naujų milijardų Graikijai.“
Tuo tarpu savaitraštis „Der Spiegel“ pavaizdavo lyderę
stovinčią tarp graikiškų antikinių kolonų nuolaužų ir pavadino
ją „griuvėsių moterimi“, turėdamas omenyje moteris, kurios
padėjo išvalyti ir atstatyti per Antrąjį pasaulinį karą
sugriautus Vokietijos miestus.
„Der Spiegel“ taip pat pasiuntė nedviprasmišką žinią:
„Jeigu žlugs euras, žlugs ir kanclerė Merkel“.
Griežtosios linijos politiką palaikančio „Bild“ ir
liberaliosios pakraipos „Der Spiegel“ antraštės atspindi
dilemą, kurią A.Merkel sprendė penkerius pastaruosius metus – kol
kas sėkmingai. Ji stengėsi padėti į keblią padėtį patekusioms
šalims, kurios sutinka su smarkiai apkarpyti biudžeto išlaidas ir
vykdyti reformas, tuo pačiu tikindama vokiečius, kad gina jų
interesus ir pinigines.
Kai Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) netikėtai
paskelbė referendumą dėl skolintojų reikalavimų, A.Merkel
ištarė garsiąją frazę: „Jeigu žlugs euras, žlugs ir
Europa.“ Ironiška, kad „Der Spiegel“ tą pačią frazę
pritaikė pačiai kanclerei.
Savaitraštis pažymėjo, kad A.Merkel šią frazę dažnai
naudodavo Europos skolų krizės pradžioje, perspėdama, jog
bendrosios Europos Sąjungos valiutos žlugimas sukeltų pavojų
Europos vienybės idėjai. Dabar kanclerė šiek tiek pakeitė savo
žinią: pavojus eurui kyla dėl taisyklių nesilaikymo ir
nusigręžimo nuo pagrindinio finansinio gelbėjimo paketų principo,
kad mainais į pagalbą turi būti vykdomos reformos.
Ketvirtadienio vakarą Graikija pateikė pasiūlymą suteikti jai
naują beveik 60 mlrd. JAV dolerių vertės finansinės pagalbos
paketą mainais į didelio masto reformas, įskaitant pensijų
sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą.
Kol kas dar neaišku, ar toks planas įtiks skeptiškai
nusiteikusiems skolintojams. A.Merkel konservatyviojo bloko deputatas
Hansas-Peteris Friedrichas (Hansas Pėteris Frydrichas) sakė
Vokietijos radijui, kad „mes užduosim kritinių klausimų“.
Žinoma, sprendimas dėl Graikijos ateities – ne vien A.Merkel
rankose, bet būdama didžiausios Europos ekonomikos galiūnės
lyderė ir glaudžiai su euro zonos finansinio gelbėjimo pastangomis
siejama veikėja, ji turi pakankamai patirties ir įtakos vairuoti
šiam laivui. Tačiau ji taip pat taptų pagrindinis kaltinimų
taikinys, jeigu padėtis pakryptų į bloga.
„Ji žino, kad „Graikijos išėjimas“ (vadinamasis Grexit)
reikštų jos krizių gesinimo politikos, vykdytos pastaruosius
penkerius metus, nesėkmę“, – sakė Berlyne įsikūrusios
Vokietijos užsienio ryšių tarybos analitikas Julianas Rappoldas
(Julianas Rapoldas).
„Ji ateityje būtų laikoma žmogumi, išstūmusiu Graikiją iš
euro zonos. Kita vertus, ji dabar turi labai mažai erdvės manevruoti
savo partijoje, o Vokietijos gyventojai nusiteikę vis labiau
skeptiškai“, – pridūrė jis.
Naujausios apklausos rodo, kad vokiečiai nenusiteikę toliau
pataikauti graikams: jie tvirtai nusistatę prieš bet kokias tolesnes
nuolaidas Atėnams, o atsakant į klausimą, ar Graikija turėtų
likti euro zonoje, balsai pasiskirsto apylygiai.
Šias nuotaikas atspindi ir itin griežti pasisakymai, sklindantys
netgi iš A.Merkel koalicijos partnerių – centro kairiųjų
socialdemokratų, kurie anksčiau dažnai kritikuodavo jos
propaguojamą griežto taupymo taktiką, būdami opozicijoje
2009–2013 metais.
Graikijos referendume ištartas „Ne“ reformoms, kurių
reikalauja skolintojai, yra „ekonominės ir valiutų sąjungos
taisyklių atmetimas“, šią savaitę pareiškė vicekancleris
socialdemokratas Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis). Jis
pridūrė, kad Atėnams neturėtų būti leista besąlygiškai
prastūminėti savo nacionalinius interesus.
„Galiausiai kiekviena narė pareikalautų sau ypatingų teisių
– kaip Graikija“, – aiškino vicekancleris, pridūręs, kad tai
būtų „euro zonos galas“.
Jeigu vėl pavyktų rasti bendrą kalbą su Graikija, A.Merkel
turėtų prašyti Vokietijos parlamento mandato pradėti derybas, taip
pat patvirtinti bet kokią finansinio gelbėjimo sutartį, jeigu ji
būtų sudaryta.
Nors jos vyriausybė kontroliuoja apie keturis penktadalius vietų
parlamente, kanclerė veikiausiai sieks užsitikrinti, kad tos
sutarties sąlygos būtų pakankamai griežtos ir neišprovokuotų
didelio maišto jos pačios konservatyvioje partijoje.
Nors A.Merkel ir vengė tiesiai kalbėti apie Graikijos
pasitraukimą iš euro zonos, visiškai tokios galimybės ji
neatmetė, visą atsakomybę iš anksto suversdama graikų spyrimuisi
sutikti su kompromisu.
„Taip, dabar audringos dienos. Ir statymai išties dideli.
Pasaulis stebi mus“, – praėjusią savaitę Bundestagui, Vokietijos
parlamento žemiesiems rūmams, sakė kanclerė.
„Bet Europos ateitis nėra pastatyta ant kortos, – pažymėjo
Merkel. – Europos ateitis būtų pastatyta ant kortos, jeigu mes
pamirštume tai, kas esame ir kas mus daro stiprius, – bendrija,
pagrįsta taisyklėmis ir atsakomybe.“
„Jeigu mes užmiršime tai, euras žlugs, o su juo ir Europa“,
– pridūrė ji.