Graikija laukia šeštadienio: pateikė reformų planus, nori euro

Nauji planai

Euro zonos pareigūnai išnagrinės to plano detales šeštadienį.<br>AP nuotr.
Euro zonos pareigūnai išnagrinės to plano detales šeštadienį.<br>AP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

BNS, AFP, ELTA ir lrytas.lt inf.

Jul 10, 2015, 8:29 AM, atnaujinta Oct 27, 2017, 2:36 AM

Euro zonos valstybių finansų ministrai šeštadienį priims „labai svarbų“ sprendimą dėl pastarųjų Graikijos reformų pasiūlymų, kuriuos Atėnai pateikė vildamiesi susitarti dėl naujos finansinės pagalbos programos, penktadienį pareiškė Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.

„Turime priimti labai svarbų sprendimą. Vienaip ar kitaip“, – sakė Nyderlandų finansų ministras J.Dijsselbloemas žurnalistams prieš vyriausybės posėdį Hagoje.

„Platus palaikymas Graikijos parlamente taip pat „suteiktų pasiūlymams daugiau patikimumo“, – sakė J.Dijsselbloemas, kai Atėnai paskutinę minutę pateikė reformų planą, siekdami išvengti finansų griūties ir pasitraukimo iš euro zonos.

„Vis dėlto turime išsiaiškinti, ar tie pasiūlymai tikrai padės ištraukti Graikiją iš sunkios padėties“, – pridūrė Eurogrupės vadovas, likus dviem dienoms iki sekmadienį vyksiančio ES lyderių susitikimo.

Pateikė naują priemonių paketą

Naujausias paketas, pateiktas likus vos dviem valandoms iki lemiamo galutinio termino vidurnaktį Briuselio (penktadienį 1 val. Graikijos ir Lietuvos laiku), yra labai panašus į pasiūlymą, kuri buvo panašus į pasiūlymą, kurį praeitą mėnesį pateikė Graikijos tarptautiniai skolintojai prieš nutrūkstant deryboms. Kol kad nebuvo jokių komentarų, ar šis pasiūlymas yra pakankamas, kad Atėnams būtų suteikta nauja pagalba.

„Graikų pasiūlymas apima šalies finansinių poreikių patenkinimą trejiems metams, skolų patikslinimą ir 35 mlrd. eurų investicijų paketas, kurio veikla būtų sutelkta laikotarpio pradžioje“, – sakė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.

Euro zonos pareigūnai išnagrinės to plano detales šeštadienį, parą prieš žūtbūtinį visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderių susitikimą, kuriame tikriausiai spręsis Graikijos narystės euro zonoje ir netgi pačioje Bendrijoje klausimas.

Šis viršūnių susitikimas vyks praėjus savaitei po to, kai graikai triuškinamai atmetė oficialiųjų tarptautinių skolintojų – Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – pateikto vėliausio finansinės pagalbos sąlygas, numatančias tolesnį mokesčių didinimą ir valstybės biudžeto išlaidų karpymą.

Ilgai besitęsiančiai Graikijos skolų krizei pasiekus apogėjų, šalis praeitą mėnesį buvo priversta uždaryti bankus, paralyžiuodama ekonomiką. Tuo tarpu draudimas pervesti pinigus iš šalies faktiškai blokavo įvairių prekių, pradedant maisto produktais, baigiant vaistais, importą.

Penktadienį Graikijos parlamento bus prašoma suteikti įgaliojimus premjerui Alexui Tsiprui ir kitiems aukšto rango pareigūnams vesti naujas derybas vėliausio pasiūlymo pagrindu, pranešė valstybinė naujienų agentūra ANA.

Premjeras gali susidurti su griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“, visiškai atmetančių diržų veržimo politiką, pasipriešinimu.

Nauji planai

Graikijos kairioji vyriausybė atėjo į valdžią sausį žadėdama užbaigti jau ne vienerius metus pagal ankstesnių finansinio gelbėjimo paketų sąlygas vykdomą griežto taupymo politiką. Tačiau savo naujuose pasiūlymuose ji sutinka su skolintojų reikalavimais vengti skatinti žmonės anksčiau laiko išeiti į pensiją ir siekti, kad pensininkai mokėtų didesnius sveikatos draudimo įnašus.

Taip pat turėtų būti padidinti mokesčiai laivybos sektoriui, pelno ir prabangos mokesčiai; žadama energingai kovoti su mokesčių vengimu, sakoma 13 puslapių dokumente, kurį Atėnai pateikė anksti penktadienį.

Graikija taip pat pasižadėjo, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sudarys 1 proc. bendrojo vidaus produkto, bus parduotos paskutinės vyriausybei likusios telekomunikacijų milžinės OTE akcijos, o Pirėjo ir Salonikų uostai bus privatizuoti ne vėliau negu spalį.

Vis dėlto Atėnai perspėjo, kad biudžeto pajamų pertekliaus uždaviniai, dėl kurių jau anksčiau buvo susitarta su skolintojai, turės būti peržiūrėti dėl blogėjančios ekonomikos padėties. Graikija anksčiau buvo sutikusi siekti, kad šiemet biudžeto pajamų perviršis siektų 1 proc., 2016 metais – 2 proc., o 2017 metais – 3 proc. BVP.

Užuot atšaukusi 30 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatą visoms saloms, kaip reikalavo skolintojai, vyriausybė nurodė kol kas panaikinsianti tą lengvatą tik turtingiausioms ir daugiausiai turistų pritraukiančioms saloms.

Kreditoriai taip pat reikalavo sumažinti išlaidas kariuomenei 400 mln. eurų, bet Atėnai sutinka nurėžti tik 100 mln. eurų šiais metais ir 200 mln. eurų – ateinančiais.

Penktadienį prašys pritarimo

Graikijos premjeras Alexis Tsipras penktadienį prašys įstatymų leidėjų pritarti jo naujiems planams, turintiems apsaugoti šalį nuo finansų griūties, euro zonos pareigūnams svarstant Atėnų prašymą skirti naują finansinio gelbėjimo paketą prieš savaitgalį vyksiančias lemiamas derybas.

Pasiūlymų sąrašas, pateiktas likus dviem valandoms iki galutinio termino – penktadienio vidurnakčio – numato pensijų sistemos pertvarkymą ir mokesčių didinimą mainais į skolų naštos sumažinimą ir naują euro zonos paskolą. Šios priemonės yra panašios į tas, kurias Graikijos tarptautiniai skolintojai buvo pasiūlę prieš nutrūkstant deryboms praeitą mėnesį.

Vis dėlto nebuvo jokių komentarų, ar kreditoriai priims naująjį planą, atitinkantį jų reikalavimus didinti išėjimo į pensiją amžių, reformuoti mokesčių sistemą ir spartinti privatizaciją, bet numatantį ribotus pokyčius kitose opiose srityse, tokiose kaip mokesčių lengvatų Graikijos saloms naikinimas ir gynybos išlaidų apkarpymai.

„Graikų pasiūlymas ... apima šalies finansinių poreikių patenkinimą ... trejiems metams, skolų patikslinimą ir 35 mlrd. eurų investicijų paketas, kurio veikla būtų sutelkta laikotarpio pradžioje“, – sakė vienas Graikijos vyriausybės šaltinis.

Premjeras tvirtino, kad praeitą sekmadienį įvykusio referendumo rezultatai suteikia jam visuomenės mandatą naujoms deryboms, bet A.Tsipras gali susidurti su griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“, besąlygiškai atmetančių diržų veržimo politiką, pasipriešinimu.

Balsavo „prieš“, bet nori euro

Tuo tarpu gatvėse jaučiama eilinių graikų panika, kurią pakurstė suvokimas, kad sekmadienio referendume jiems balsavus prieš taupymo priemones, jų šalis atsidūrė prie vadinamojo Grexit – chaotiško pasitraukimo iš euro zonos – slenksčio.

„Balsavau prieš, bet esu už Graikijos pasilikimą euro zonoje“, – sakė Viviane, susirūpinusi 46 metų advokatų kontoros sekretorė iš Atėnų, kurios žodžiai atspindėjo daugelio graikų požiūrį.

„Noriu susitarimo, ir nesvarbu, jei jame bus numatytos taupymo priemonės – tai bet kokiu atveju geriau nei sugrįžimas prie drachmos“, – sakė 32 metų bedarbis Stefanas.

Nauja tarptautinės pagalbos programa yra jau trečioji, kurios prašo Graikija nuo tada, kai prieš penkerius metus prasidėjo šalies finansų krizė.

Atėnai pagal dvi ankstesnes ES ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos programas, kurių antroji baigė galioti birželio 30-ąją, gavo 240 mlrd. eurų paskolų. Be to, 2012 metais kreditoriai nurašė 107 mlrd. eurų šalies skolų.

Tačiau visų šių priemonių nepakako, Graikijai nesėkmingai kovojant su nuosmukiu. Jos ekonomika nuo krizės pradžios susitraukė ketvirtadaliu, o nedarbas pasiekė rekordines aukštumas: šalyje darbo neturi apie 26 proc. darbingo amžiaus žmonių.

Graikijos dar laukia sunki užduotis įtikinti euro zonos valstybes pritarti naujam pinigų skyrimui.

Vokietija, Nyderlandai ir kelios Šiaurės bei Rytų Europos šalys griežtai pasisako prieš dar vieną Graikijos finansinio gelbėjimo programą ir nori, kad pirmiausia Atėnai įgyvendintų mokesčių bei pensijų reformas, kurios buvo atmestos, o jau tuomet kalbėtų apie skolų naštos mažinimą.

„Jau sakiau, kad apie klasikinį skolos nurašymą, mano požiūriu, negali būti nė kalbos, ir ši pozicija per laikotarpį nuo užvakar iki šiandien nepasikeitė“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel žurnalistams per vizitą Sarajeve.

Tuo tarpu Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė) ketvirtadienį pripažino, kad TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) buvo teisi, kai sakė, kad Graikijai reikia kažkokio skolos restruktūrizavimo.

Tačiau ministras suskubo pridurti: „Negali būti skolų nurašymo, nes tai pažeis Europos Sąjungos sistemą. Galų gale, juk Europos Sąjunga yra bendrų įstatymų bendrija“.

Baigtis – neaiški

Vokietija penktadienį pareiškė tik lauksianti ir žiūrėsianti, kaip euro zonos finansų ministrai, susitikę šį savaitgalį, nagrinės pastarojo meto Graikijos pasiūlymus.

„Eurogrupės susitikimo šeštadienį baigtis visiškai atvira“, – sakė žurnalistams Finansų ministerijos atstovas Martinas Jaegeris po optimistiškų pirmųjų įspūdžių, aidėjusių iš kai kurių Europos šalių sostinių, apie Atėnų pasiūlymus.

Rimti ir įtikinami

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'aspenktadienį pareiškė, kad Atėnų pateikti naujausi pasiūlymai dėl Graikijos finansinio gelbėjimo programos yra „rimti“ ir „įtikinami“.

„Ateinančios valandos bus svarbios“, – pažymėjo F.Hollande'as ir pridūrė, kad „dar niekas nenuspręsta“, nes euro zonos pareigūnai nagrinės tuos pasiūlymus iki šeštadienio, prieš kitą dieną vyksiantį visų Europos Sąjungos šalių viršūnių susitikimą.

Vokietija penktadienį šliūkštelėjo šalto vandens ant optimistiškų Graikijos pasiūlymų vertinimų, pasigirdusių iš kitų Europos sostinių pareigūnų lūpų. Šalis teigia, kad dar per anksti spręsti apie reformų paketą. Apie tai praneša „Reuters“.

Laikydamasis atsargaus požiūrio kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai Steffen Seibert žurnalistams sakė, kad Berlynas atkreipė dėmesį paskutinę minutę pateiktus Graikų reformų planus kreditoriams.

„Mes dar negalime pakomentuoti jų turinio, – sakė jis. – Mes lauksime, kol institucijos išnagrinės juos ir išreikš savo nuomonę“, sakė jis, kalbėdamas apie Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.