Bankroto šmėkla jau sklando ir Lenkijoje

Eldoradas Butrimas, specialiai „Lietuvos rytui“ iš Varšuvos
Pirmą kartą Lenkijos istorijoje dėl didžiulių skolų ketinama savivaldos institucijai skelbti bankrotą ir ją likviduoti prijungiant prie kitos. Taip gali nutikti Vakarų Pamario vaivadijos Ostrovicės seniūnijai. Mažoji lenkiška Graikija. Taip šioje šalyje dabar vadinama Ostrovicės seniūnija, iki šiol gyvenusi ne pagal išgales ir įklimpusi į skolas, rašo „Lietuvos rytas“.
Pas premjerę E.Kopacz ėmė braukti pagalbos prašantys miestų merai.
Daugiau nuotraukų (1)
Ostrovicės seniūnas Waclawas Micewskis teisinosi siekęs šią gyvenvietę paversti patraukliu miesteliu, tad ėmęs visas galimas ES paskolas ir paramą. Buvo tiesiami nauji keliai, šaligatviai, vandentiekis, statomi vandens valymo įrenginiai, įrengtas gatvių apšvietimas, remontuojama mokykla, paštas.
Kai šiems darbams pritrūko ES lėšų, o vietos bankai skolinti atsisakė, W.Micewskis pagalbos kreipėsi į greitųjų paskolų bendroves.
Pastarosios pinigų davė, tačiau už gerokai didesnius procentus, o tai seniūniją ir įstūmė į bankrotą.
Pastaruoju metu visi statybos darbai Ostrovicėje yra sustoję, nes iš naujų kreditų įmanoma padengti tik senas skolas.
Seniūnija pritrūko lėšų darbuotojų algoms, todėl Vakarų Pamario regiono vaivada Markas Talasiewiczius pasiūlė jai iškelti bankroto bylą.
Anot jo, geriausia būtų Ostrovicės seniūniją likviduoti ir prijungti prie kaimyninės Dravsko seniūnijos. Pastarosios vadovai paskelbė tam neprieštarausiantys, bet tik tokiu atveju, jei Ostrovicė atsikratys skolų.
Vyriausybės atstovai sutiko, kad bankrotą skelbti įmanoma, o vadovauti seniūnijai bus paskirtas vyriausybės deleguotas komisaras.
Anot Lenkijos žiniasklaidos, dėl neapgalvotų investicijų ir skolų bankrotas gresia net dideliems miestams. Prieš kelias savaites į premjerę Ewą Kopacz finansinės pagalbos kreipėsi į skolas įklimpusio 95 tūkst. gyventojų turinčio Slupsko meras Robertas Biedronis.
Šis miestas neįstengia grąžinti vandens parkui statyti paimtos 300 mln. zlotų (71,2 mln. eurų) paskolos, pinigų ėmė trūkti gyventojų algoms, ligoninėms, mokykloms.
E.Kopacz pažadėjus paramą Slupskui, pas premjerę su panašiais prašymais nuskubėjo dar kelių miestų vadovai.
Vienas labiausiai prasiskolinusių yra lietuvių gausiai gyvenamas Seinų miestelis, kurio skoloms padengti reikia skirti du trečdalius jo pajamų.
Į bėdas miestelį įklampino ankstesni vadovai, slėpę skolas ir užsakę įtartinai brangias vandens valymo įrenginių statybas.
Ekonomistai jau senokai įspėjo, kad galimybe naudotis ES teikiamomis lėšomis kai kurie merai naudojasi neatsakingai. Daug kur iškilo vandens parkai, sporto salės ir net oro uostai, o rizika ir investicijų pelningumas nebuvo deramai įvertinti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.