Į Briuselį vyks ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, nes šaukiamas euro zonos šalių lyderių susirinkimas.
Italai bandys įtikinti vokiečius
Italijos premjeras Matteo Renzi sako, kad Graikijai negalima leisti pasitraukti iš
euro zonos. Jis ruošiasi įtikinti Vokietijos valdžią pasirinkti
kompromisą ir nežeminti Atėnų, informuoja „Reuters“.
„Dabar turi nugalėti sveikas protas ir privalu susitarti.
Italija nenori, kad Graikija pasitrauktų iš euro zonos. O
Vokietijai aš sakau – jau gana“, – M. Rencis pareiškė Italijos
laikraščiui „Il Messaggero“.
„Po to, kai Alexis Tsipras (Graikijos premjeras
– ELTA) pateikė Europos reikalavimus atitinkančius pasiūlymus, mes
būtinai turime pasirašyti susitarimą. Nesuvokiama, kaip galima
pažeminti Europos partnerį, kai Graikija paaukojo beveik viską“, –
kalbėjo Italijos premjeras.
Lietuvis neigia, kad trokšta Graikijos pasitraukimo
Euro zonos finansų ministrų susitikimas Briuselyje jau nebeįkvepia optimizmui. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble šeštadienį Graikijai pasiūlė „laikinai palikti euro zoną“, o suomių valdantieji grasina pasitraukti iš vyriausybės, jei euro zona dar kartą išties graikams pagalbos ranką.
Suomijos televizija šeštadienio vėlyvą vakarą oficialiai pranešė, kad nerems naujojo pagalbos paketo Graikijai. Be to, Suomijos žiniasklaida teigia, kad Graikijos laikinojo pasitraukimo jau siekia ne tik Vokietija, bet ir Lietuva, Estija, Slovėnija, Slovakija, Olandija ir Suomija.
Tuo tarpu Italija per sekmadienio viršūnių susitikimą ketina spausti Vokietiją nustoti žeminti Graikiją ir rasti sutarimą.
Tačiau R.Šadžius BNS griežtai paneigė, kad Lietuva pritaria laikinam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos.
Tarsis valstybių vadovai
Europos vadovų tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas sekmadienį pranešė, kad atšaukia EVT,
o dėl finansinės pagalbos spręs tik euro zonos lyderiai. Anot jo, derybos vyks tol, kol bus susitarta su Graikija.
Tai D.Tuskas pranešė savo „Twitter“ paskyroje.
„Aš atšaukiau EVT šiandien. Euro zonos viršūnių
susitikimas prasidės 16 val. (17 val. Lietuvos laiku) ir truks tol,
kol mes užbaigsime derybas su Graikija“, – rašoma D.Tusko
paskyroje.
Euro zonos viršūnių susitikime dalyvaus ir Lietuvos prezidentė
Dalia Grybauskaitė, kuri šią savaitę teigė, kad yra 50 proc.
tikimybė, jog derybos su Graikija bus sėkmingos.
Prieš euro zonos viršūnių susitikimą derybas dėl pagalbos
Graikijai ir Atėnų siūlomų reformų tęsia euro zonos finansų
ministrai.
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius BNS
sekmadienio naktį sakė, kad po devynias valandas trukusių derybų
rezultato pasiekti nepavyko. Jis taip pat neprognozavo, kaip baigsis
sekmadienį tęsiamos Eurogrupės derybos, tačiau teigė, kad euro
zonos viršūnių susitikime dar bus klausimų, kuriuos reiks
spręsti.
Pasiūlymas – dokumente
Susitikimas vyksta už uždarų durų, tačiau Vokietijos atstovai nutekino dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ informaciją, kuri gali sunaikinti bet kokią viltį dėl teigiamo sprendimo.
Negana to, graikams pasiūlyta perleisti kreditoriams valstybės turto už 50 milijardų eurų. Taip būtų padengiama skolos dalis. Kitas pasiūlymas – Graikija penkeriems metams palieka monetarinę zoną ir restruktūrizuoja skolas.
Vokietija iš tiesų paruošė Graikijos pasitraukimo iš euro zonos penkeriems metams planą. Jis būtų įgyvendintas, jei nepavyktų sutarti, AFP agentūrai teigė šaltinis iš euro grupės susitikimo Briuselyje.
“Tai vidinis dokumentas, ir jis nebus viešai platinamas šiandien. Graikai arba turės pagerinti savo pasiūlymą arba turės laikinai pasitraukti iš euro zonos“, – teigė AFP šaltinis.
Ministrai nori daugiau
Tiesa, Graikijos pareigūnai paneigė informaciją, kad Vokietijos finansų ministras viešai siūlė laikinai palikti euro zoną. Tuo tarpu analitikai siūlo nepamiršti, kad finansų ministrai – politinės figūros, todėl į jų kalbas ir pasiūlymus už uždarų durų reikia reaguoti atitinkamai.
Aiškėja, kad W.Schäuble pasiūlymas nebuvo aptartas euro grupėje. Tačiau daugėja įrodymų, kad toks pasiūlymas yra realus, ir įrašytas į dokumentus. Apie tai rašo AFP ir „Reuters“ naujienų agentūros.
Itin griežtą poziciją išsakė ir Suomija – jie Atėnų atžvilgiu nusiteikę karingiau net už Vokietiją.
Į Suomijos valdančiąją koaliciją įeinanti dešinioji euroskeptikų partija „Tikrieji suomiai“ netgi pagrasino trauktis iš vyriausybės, jei šalies atstovai Briuselyje graikams neištars „ne“.
Taigi Suomija gali tapti pirmąja ES valstybe, kurioje dėl Graikijos grius vyriausybė.
Išmesti neįmanoma teisiškai?
Ar graikų laikinas pasitraukimas būtų techniškai įmanomas?
„The Daily Telegraph“ cituoja ES pareigūną, kuris teigia, kad teisiškai toks žingsnis būtų neįmanomas. Tačiau į žinią spėjo sureaguoti atsistatydinęs finansų ministras Yanis Varoufakis.
“Aš jums taip sakiau“, – rašo jis savo „Twitter“ paskyroje.
Tačiau viena aišku – euro zonos finansų ministrai iš Graikijos reikalauja daugiau pasiūlymų. Taigi ligšiolinių pažadų didinti mokesčius, mažinti pensijas jau tikrai neužteks.
Graikijos kreditoriai šeštadienį pradėjo ruošti atsakymą Atėnų pasiūlymui – jie turėtų išskirti, kokių papildomų priemonių turi imtis graikai.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras linkęs pasiekti susitarimo. Tam nepritariantiems ministrams jis pasiūlė pasitraukti iš vyriausybės.
Graikijos ekonomikos ministras George'as Stathakis jau ėmė ruošti tautą didesniems sunkumams. Kaip pranešė „Reuters“, kalbėdamas per Graikijos televiziją „Mega TV“ jis pranešė, jog pasiekus susitarimą su kreditoriais bankai galėtų atsidaryti jau kitą savaitę. Tačiau kai kurie suvaržymai išliks dar du ar keletą mėnesių.
Ar galima pasitikėti graikais?
Graikų pasiūlymas drąsus ir pasiaukojamas, bet ar jais pačiais dar galima pasitikėti? Kodėl turime svarstyti tai, ką jie atmetė referendume? Su tokiomis abejonėmis į Briuselį susirinkę euro zonos finansų ministrai šeštadienio popietę užsidarė sunkaus ir, galima sakyti, lemtingo Graikijai posėdžio.
Tačiau Graikijos sostinėje šeštadienio popietę nuotaikos – optimistinės, praneša vietoje dirbantys žurnalistai. Tai, kad Briuselyje vyksta derybos dėl Graikijos vyriausybės pasiūlymo, Atėnams įnešė optimizmo.
Tavernų, kavinių savininkai ir šeimos mėgaujasi vasara Atėnų senamiestyje, ir tikisi, kad susitarimas pagaliau bus pasiektas, o neaiškumas išsisklaidys.
“Visi meldžiasi, kad kad ši nežinomybė baigtųsi“, – „The Guardian’'“ žurnalistui sakė vietos suvenyrų parduotuvės savininkė Georgia Poulidou. Ir pridūrė: visi atrodo laimingesni.
„Tikėkimės, kad Vokietija nepadarys viso per daug sudėtingai“, – pridūrė ji.
„Nuo vakar graikai pagaliau pradėjo vėl valgyti. – juokauja Atėnų priemiesčio Maroussi maitinimo įstaigos darbuotojas Michalis Alexiou. – Neįtikėtina, bet žmonės vėl nebijo leisti pinigų. Kiekvienas tikisi, kad bus rastas sprendimas“.
Daug vilčių nežada
Į Briuselį susirinkę euro zonos finansų ministrai gali nepritarti graikų pasiūlytam planui, nes pažadų mažinti pensijas ir didinti mokesčius gali net nepakakti. Kreditoriai ir finansų ministrai linkę reikalauti iš Graikijos daugiau, pirmiausia esminių, struktūrinių reformų. O tai gali būti dar skaudžiau nei diržų veržimasis.
Šeštadienio popietę euro grupės susitikimas prasidėjo ir gali trukti iki vėlaus vakaro.
Euro grupė šeštadienį nesudarys galutinio susitarimo dėl pagalbos Graikijai programos, o tik nuspręs dėl galimos derybų pradžios, sakė Italijos finansų ministras Pieras Carlo Padoanas atvykęs į euro grupės posėdį dėl Graikijos situacijos.
„Šiandien nebus pasirašytas galutinis susitarimas dėl trečiosios paramos programos. Viskas, ką ketiname daryti šiandien,
tai nuspręsti pradėti derybas“, – pabrėžė jis.
Finansų ministrai neslepia abejonių
„Kur garantijos, kad Graikija visa tai įvykdys? – retoriškai klausė į Euro grupės susitikimą atvykęs Austrijos finansų ministras Hansas Jörgas Schellingas. – Trūksta kai kurių dalykų.“
Graikų pasiūlymas yra silpnesnis, nei turėtų būti, pridūrė Olandijos finansų ministras Ericas Wiebesas. Jis priminė, kad svarstomi graikų pasiūlymai, kuriuos referendume atmetė tie patys graikai. Todėl kalbama ir apie pasitikėjimo sugrąžinimą.
„Bus sunku. Ar galima graikais pasitikėti?“ – tiesiai šviesiai rėžė Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas.
BBC praneša, kad itin griežtą poziciją graikų reformos atžvilgiu užėmė Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos finansų ministrai.
„Aš matau didelę problemą dėl Graikijos skolų tvarumo“, – abejojo Slovakijos finansų ministras Peteris Kazimiras.
Regis, kad ir kitų šalių finansų ministrai nėra tikri dėl derybų sėkmės. Prieš susitikimą jie prisipažino abejojantys graikų nuoširdumu ir ryžtu imtis reformų.
Paaiškėjo, kad Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble linkęs nepritarti graikų reformų planui.
„Mes negalime remtis pažadais. Pastaraisiais mėnesiais, iki pat paskutinio momento, pasitikėjimas buvo sunaikintas neįtikėtinu būdu. Nemanau, kad mes lengvai pasieksime sprendimą“, – rėžė vokietis, turėdamas mintyse referendumą ir jo rezultatus.
Graikija turi ir užtarėjų
Tačiau Graikija euro grupėje turi tikrų draugų. Vienintelis Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas užstojo Graikijos vyriausybės pasiūlymą ir sakė, kad graikai parodė „drąsą ir ryžtą“.
Graikijos pasiūlymai „panašūs į kreditorių pasiūlymus, pateiktus iki referendumo“, sakė atvykęs į neeilinį euro grupės posėdį Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo srityje Valdis Dombrovskis.
„Tiesą sakant, šie pasiūlymai yra labai artimi kreditorių siūlymams prieš referendumą ir yra pagrindas puikiai pažangai
pasiekti“, – sakė V. Dombrovskis.
„50:50, kad susitarimas dėl Graikijos bus pasiektas“, – „The Guardian“ cituoja šaltinį Euro grupės susitikime. Pagrindinė priežastis – Graikijai reikia kur kas didesnės paramos – ne 53, o 73 milijardų eurų trejiems metams.
Todėl Graikijos kreditoriai ir dalis euro zonos finansų ministrų mano, kad dabartinio plano, kurį pasiūlė, jau neužteks.
Paveiks kainas pasaulyje
Graikijos krizė lems kapitalo srautų iš Kinijos augimą, taip pat turės „įvairios“ įtakos
Kinijos ekonomikai. Tokią nuomonę interviu naujienų agentūrai TASS
išsakė vyriausioji Kinijos reitingų agentūros „Dagong“ analitikė
Du Minyan.
„Graikijos krizė turės įtakos ir visam pasauliui, įskaitant
Kiniją. Dabar Kinijos akcijų rinkos išgyvena sunkų laikotarpį,
todėl finansiniai neramumai Europoje ir euro vertės kritimas gali
lemti tolesnį kapitalo nutekėjimą iš Kinijos. Dalis šio kapitalo
bus nukreipta į Jungtines Valstijas“, – sakė ekspertė.
Jei krizė prasidės, kalbėjo ji, turėtume tikėtis, kad kainų
lygis kris visame pasaulyje. „Kinijoje tai privers sumažinti įmonių
sąnaudas ir atitinkamai padidinti pramonės gamybos apimtį. Tačiau
bus ir neigiamų pasekmių: pirmiausia nukentės gavybos pramonės
įmonės, taip pat nemažai kitų Kinijos ekonomikos sektorių“, – sakė
Du Minyan.
Paklausta apie bendradarbiavimo tarp Pekino ir Atėnų Graikijai
pasitraukus iš euro zonos perspektyvas, ekspertė teigė, kad
„ypatingo proveržio laukti nereikėtų“. „Graikija, pasitraukusi iš
euro zonos, turės pereiti sunku pereinamąjį laikotarpį. Jo
metu Kinijos investuotojai atsargiau investuos Graikijoje“, –
apibendrino ji.
Skulptūra atspindi svarbą
Prie pastato, kur šeštadienį renkasi euro zonos finansų ministrai, stovi skulptūra „Europos širdis“. Ji puikiai atspindi tai, kas šį savaitgalį vyksta Briuselio susitikime, – tolimesnius žingsnius sprendžiant Graikijos krizę. Žingsnius, kurie turi būti padaryti pačioje Europos širdyje – Briuselyje.
Šaltiniai Briuselyje teigia, kad trys didieji Graikijos kreditoriai kels dar didesnius reikalavimus šaliai nei euro zonos finansų ministrai.
Vienas svarbiausių savaitgalių Graikijai ir galbūt visai euro zonai. Taip vertinama šeštadienio ir sekmadienio reikšmė sprendžiant krizę Graikijoje. Niekas neabejoja – diena bus ilga, o spaudos konferencija apie rezultatus numatyta tik 21 val. Briuselio laiku.
Graikijos kreditoriai jau gavo Graikijos Parlamento šeštadienį patvirtiną reformų paketą, turintį išgelbėti šalį
nuo nuo finansų griūties.
Y.Varoufakio laiškai – žibalas į ugnį
Finansų ministrų susitikimas prasidėjo nuo diskusijų užkulisiuose. Jas sukėlė keli straipsniai, pasirodę šeštadienį didžiausiuose laikraščiuose.
„The Wall Street Journal“ rašo, kad Graikijai reikės ne 53 mlrd., o gerokai daugiau – 75 milijardų eurų pagalbos. 16 milijardų eurų prašoma iš Tarptautinio valiutos fondo.
Vokiečių „Bild“ paskelbė Vokietijos finansų ministro Wolfgango Schäuble mintis, kad Graikijos pasiūlymas yra „neadekvatus“ ir prieštarauja tolesnėms deryboms. Tai liudija, kad euro zonos finansų ministrų susitikimas nebus toks sklandus, kaip tikėtasi prieš kelias dienas.
Tiesa, Vokietijos finansų ministro atstovas spaudai Frankas Paulas Weberis atsisakė komentuoti tokį pasakymą.
Žibalo įpylė ir atsistatydinusio finansų ministro Yanio Varoufakio išspausdinti laiškai britų dienraštyje „The Guardian“ ir amerikiečių „The New York Times“, kuriame graikas dar kartą kaltina Vokietiją noru išmesti Graikiją iš euro zonos.
„Schäuble yra įsitikinęs, kad esant dabartinei padėčiai, reikia „Grexit“ tam, kad išvalytų orą, vienaip ar kitaip... Remiantis mėnesių derybomis, mano įsitikinimu, Vokietijos finansų ministras nori Graikiją išstumti iš bendros valiutos zonos, įpūsti Dievo baimės prancūzams ir leisti jiems priimti jo disciplinos modelį“, – rašo Y.Varoufakis.
Spaus imtis esminių reformų
Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine“ praneša, kad nors pasiūlymai ir gauti, reikia ir tolesnių graikų žingsnių. Todėl dabartinių pažadų gali ir neužtekti.
“ES, TVF ir ECB „su atsargiu pozityvumu“ vertina naują Graikijos valdžios pasiūlymą, tačiau nori, kad nauja taupymo programa apimtų struktūrines reformas.
Kitaip tariant, pažado kelti mokesčius ir mažinti pensijas gali neužtekti, o Graikijos vyriausybė spaudžiama imtis esminių reformų, kurios gali būti dar skausmingesnė nei mokesčių augimas. Nes „makroekonominės ir finansinės sąlygos labai suprastėjo“, – pažymi vokiečių laikraštis.
Pritarė dauguma parlamentarų
Paketas, kuriam pritarė 251 įstatymų leidėjas iš 300
deputatų, suteikia mandatą Graikijos premjerui
Alexiui Tsiprui tęsti derybas su šalies kreditoriais prieš
sekmadienį vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.
Siūlomas naujas finansinio gelbėjimo planas Graikijai būtų jau
trečiasis po to, kai šalis prarado galimybę skolintis rinkose 2010
metais.
Šalis prašo trejų metų trukmės finansavimo plano, kuriame
būtų numatytas skolų naštos mažinimas, taip pat atskiro 35 mlrd. eurų
investicijų paketo.
R.Šadžius: tai tik pirmas žingsnis
Susitikime Briuselyje dalyvaujantis Lietuvos finansų ministras Rimantas
Šadžius sako, kad graikų pasiūlymas bus labai atidžiai vertinamas.
„Turime priimti euro zonai geriausią sprendimą. Graikija pateikė pasiūlymus, mes turime įvertinti, kiek jie konstruktyvūs ir realistiški, o svarbiausia – kad būtų įgyvendinami. Esame pasiryžę siekti kompromiso, bet jis turi būti sąžiningas. Mes neturime teisės aklai skolinti mokesčių mokėtojų pinigų – turime būti tikri, kad jie bus grąžinti“, – prieš susitikimą su kolegomis iš euro zonos sakė finansų ministras.
Anksčiau R.Šadžius pabrėžė, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog turi būti solidari ir, esant reikalui, padėti Graikijai, tačiau
tik tokiu atveju, jei Atėnai nuspręstų įgyvendinti reikiamas reformas.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė įžvelgia 50 proc. galimybę susitarti su Graikija. Pasak jos, Graikijos pateikti
pasiūlymai turės būti koreguojami ir yra tik „pirmas žingsnis“.
Penktadienį vakare į Atėnų gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų prieš diržų
veržimą, nors dauguma jų nori, kad šalis liktų euro zonoje.