BBC Ekonomikos naujienų skyriaus redaktorius Robertas Pestonas „Twitter“ paskyroje rašo, kad bankai Graikijoje atsidarys jau antradienį.
Reikalavimų sąraše - mokesčiai
Pavyzdžiui, parduoti aktyvus už 50 milijardų JAV dolerių, o gautos sumos keliaus į specialų fondą. Už juos bus stiprinamas bankų kapitalas.
Jau aišku, kad bus didinamas PVM, išplėsta mokesčių bazė, nauja pensijų reforma. Šalis spaudžiama užtikrinti Graikijos statistikos tarnybos nepriklausomumą nuo valdžios, mažinti išlaidas.
Šiuos reikalavimus Graikijos parlamentas turės įkelti į savo teisinę bazę per itin trumpą laiką – iki liepos 15 dienos.
Nepaisant to, Graikijos premjeras giria pasiektą rezultatą. „Tai mums leis atsistoti ant kojų“, – sakė A.Tsipras. Tačiau dėl trečiojo paramos paketo Graikijai kol kas nėra galutinai sutarta. Euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas spaudos konferencijos metu sakė, kad 50 mlrd. eurų lėšos turės būti pervestos į specialų fondą Graikijoje, iš kurio bus finansuojama šalies bankų rekapitalizacija. Tai – nedidelė A.Tsipro pergalė, nes euro zona reikalavo, kad fondas būtų Liuksemburge.
Spaudos konferecijos metu pirmadienį ryte ES vadovai pasveikino derybų dalyvius su pasiektu susitarimu. „Nebus jokio „Grexit“, – pareiškė Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Susitarimui dar turės pritarti Graikijos parlamentas. Ir tai turės padaryti labai greitai, dar šią savaitę. Neabejojama, kad dalis valdančiosios graikų „Syriza“ partijos priešinsis šiam susitarimui.
Graikijoje – naujų rinkimų nuojauta
Vokietijos vadovaujamų tarptautinių kreditorių nustatytos griežtos susitarimo sąlygos gali priversti atsistatydinti kairiųjų pažiūrų premjero A.Tsipro vadovaujamą vyriausybę ir sukelti pasipriešinimą Graikijoje. Apie tai praneša „Reuters“.
Dar nepaskelbus galutinių susitarimo sąlygų šį jau pasmerkė nacionalinės televizijos eteryje kalbėjęs Graikijos darbo ministras.
Savo ruožtu Slovėnijos premjeras Miro Ceraras savo „Twitter“ paskyroje rašė: „Mums pavyko išlaikyti vienybę ir išsaugoti Graikiją euro zonos viduje“.
Graikijos lyderis taip pat nustojo priešintis dėl Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vaidmens siūlomoje 86 mlrd. eurų vertės finansinės paramos sutartyje – Vokietijos kanclerė A.Merkel pareiškė, kad TVF dalyvavimas būtinas norint laimėti Vokietijos parlamento pritarimą.
Vis dėlto Graikijos darbo ministras Panos Skourletis televizijos eteryje pareiškė, kad susitarimo sąlygos yra nepriimtinos ir gali priversti šalyje dar šiemet rengti rinkimus.
Tokia nuomonė rodo, kaip sunku A. Ciprui bus įtikinti savo valdomos partijos „Syriza“ narius sutikti su susitarimu.
Ilgiausias susitikimas istorijoje
Graikijos, Vokietijos, Prancūzijos ir ES lyderiai per derybas, vykusias naktį iš sekmadienio į pirmadienį, pasiekė kompromisą dėl finansinės pagalbos Atėnams, ir dabar jų pasiūlymas bus pateiktas kitoms euro zonos šalims, pranešė šaltinis ES institucijose.
Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė ir Slovėnijos premjeras Miro Ceraras pirmadienį ryte paliko posėdžių salę. „Beveik beveik“, – sakė šalies vadovė CNBC žurnalistui, paklausta, ar derybos eina į pabaigą. Susitikimas vyksta jau 17 valandų. Tai bus ilgiausias euro zonos lyderių susitikimas per visą istoriją. Belgijos premjeras Charlesas Michelis „Twitterio“ paskyroje paskelbė – susitarimas jau pasiektas.
Pateiks visoms šalims
Graikijos premjeras Alexis Tsipras, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas dėl šio pasiūlymo susitarė ir pateiks jį 19 šalių, naudojančių eurą, neeilinio viršūnių susitikimo kuluaruose, AFP sakė šaltinis.
„Esama keturšalio susitarimo, kuris bus pateiktas devyniolikai“, – sakė šaltinis, pageidavęs likti anonimu.
D.Tusko atstovas spaudai Prebenas Aamannas savo „Twitter“ paskyroje atskirai parašė, kad ES lyderiai vėl sušauks viršūnių susitikimą, kuriame bus pateiktas svarstyti „kompromisinis pasiūlymas“. Daugiau detalių jis nepateikė.
Bet Graikijos vyriausybės pareigūnas sakė, kad vis dar tebėra likę neišspręstų klausimų dėl to, kokias esmines ekonomines reformas Atėnai turi įgyvendinti mainais į trečiąją finansinio gelbėjimo programą nuo 2010 metų.
„Mes neturime susitarimo, nes atviri lieka du svarbūs klausimai – TVF vaidmuo ir 50 mlrd. eurų Liuksemburgo fondas“, – sakė Graikijos pareigūnas su sąlyga, kad nebus nurodomas jo vardas.
Tarp euro zonos keliamų pasiūlymų yra reikalavimas, kad bet kokioje ateities gelbėjimo programoje turėtų dalyvauti Tarptautinis valiutos fondas, taip pat raginimas Graikijai numatyti iki 50 mlrd. eurų turto privatizacijai.
„Visa kita yra gerai, bet ne labai gerai. Kai į galvą nukreiptas ginklas, jūs taip pat sakytumėte, kad viskas gerai“, – sakė šaltinis.
Nori, kad gerbtų
Graikijos premjeras sekmadienį pareiškė, kad jo šalis nori finansinio gelbėjimo paketo iš euro zonos, tačiau tik tokio, kuris „gerbtų Graikijos žmones“.
Kalbėdamasis telefonu su JAV iždo sekretoriumi Jacobu Lewu, A.Cipras sakė, kad Graikija pademonstravo norinti susitarimo, nurodė vienas vyriausybės šaltinis ir pranešė valstybinė naujienų agentūra ANA.
Premjeras sakė J.Lewui, kad įgyvendinama sutartis turėtų būti tokia, kuri „gerbia Graikijos žmones ir visas jų aukas, sudėtas per pastaruosius penkerius metus“.
Premjeras – tarp kūjo ir priekalo
Kaip rašo „The Guardian“, Graikijos laikinas pasitraukimas iš euro zonos yra realus, jei šalis atsisakytų paklusti euro zonos šalių lyderių reikalavimui. Ir tai dar ne viskas – Graikija greičiausiai turės išparduoti dalį turto, o už gautą sumą būtų įmanoma padengti dalį skolos.
Euro zonos šalių lyderių ultimatumas šokiravo „Syriza“ partiją, o Atėnuose pradėjo rinktis protestuotojai.
„Graikijos premjeras šią naktį buvo spaudžiamas pasirinkti – dar sunkesnes ekonomikos reformas ir taupymo planą ar pamatyti savo šalį, išstumtą iš euro zonos“, – rašo „The Guardian“.
Tačiau Graikijos pareigūnai reikalavimą parduoti turto už 50 milijardų eurų pavadino „iš kitos planetos“, jie taip sako tvirtą „ne“ laikinam šalies pasitraukimui iš euro zonos.
Aiškėja, kad euro zona pasidalijusi dėl Graikijos išlikimo vieningos valiutos teritorijoje. Lietuva, Latvija, Suomija, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Austrija ir Slovakija palaiko idėją laikinai pašalinti Graikiją iš euro zonos. Kita šalių grupė linksta į kompromisą arba kategoriškai atmeta tokią idėją.
Debatai iki gilios nakties
Į Briuselį sekmadienio popietę susirinko euro zonos šalių lyderiai. Jie turėjo galutinai susitarti, ar skirti Graikijai trečiąjį paramos paketą. Tuo tarpu euro zonos šalių finansų ministrai darbą baigė. Iš automobilio išlipusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel neslėpė skepticizmo – Graikija prarado paskutinę – pasitikėjimo – valiutą. Tačiau kitų šalių vadovai laikėsi optimistiškesnės linijos.
Prie derybų stalo Briuselyje sėdo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. BBC skelbia, kad Rytų Europos šalys tebelieka atsargiausios dėl naujo paramos paketo Graikijai.
Į susitikimą atvykęs Graikijos premjeras Alexis Tsipras teigė, kad valstybės gali pasiekti susitarimą, „jei visos šalys to norės“, turėdamas mintyse Vokietiją.
Tačiau A.Merkel entuziazmą atšaldė. „Nebus susitarimo bet kokia kaina“, – Briuselyje žurnalistams sakė ji, pasiskundusi dėl prarasto pasitikėjimo Atėnais ir perspėjusi dėl laukiančių „sunkių derybų“.
D.Grybauskaitė: ateitis parodys, ar Graikija liks euro zonoje
Ateitis parodys, ar Graikija liks euro zonoje, tačiau bet kuriuo atveju Europos Sąjunga jai padės, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, finansų ministrai taip ir nesugebėjo susitarti dėl Atėnų reformų bei gelbėjimo plano.
„Turime priimti sprendimą, ar Graikijos pasiūlymas ir atitinkami finansų ministrų pasitarimai veda prie galimybės pradėti diskusijas ir pasitarimą, ar iš viso galima trečia pagalbos programa Graikijai.
Bet kokiu atveju Graikija nebus palikta viena, jai bus padedama, bet ar tai jau euro zona, ar už euro zonos ribų, be jokios abejonės, ateitis parodys“, – žurnalistams Briuselyje prieš euro zonos viršūnių susitikimą sakė D.Grybauskaitė.
Ji teigė, kad abu atvejai yra skausmingi.
„Kol kas ir vienas, ir kitas variantas yra labai skausmingi Graikijai ir labai brangūs Europai. Tai didžiulė nesėkmė, kad išsivysčiusi šalis turi tokią didžiulę skolą, kurios neturėjo net Argentina“, – tikino prezidentė.
Ji sakė, kad finansų ministrai nesugebėjo susitarti, nes nėra pasitikėjimo Graikija.
„Iki dabar finansų ministrai nesugebėjo susitarti. Tai vyksta būtent dėl to, kad nėra pasitikėjimo, nėra pakankamai pasiūlymų, kaip valdys problemas, ir finansinių skolų reikalai blogėja kasdien“, – tikino D.Grybauskaitė.
Prezidentė teigė, kad nepalaiko Graikijos pasitraukimo iš euro zonos idėjos: „Ne, aš noriu pamatyti patikimus pasiūlymus.“
Ji teigė, jog Atėnai pasitikėjimą galėtų įgauti, jei pateiktų ne tik pasiūlymus, bet ir įstatymus, ir, jei prireiks, dėl to bus tariamasi visą naktį.
„Jei kas nors keičia nuomonę kiekvieną savaitę, įgauti pasitikėjimą nėra lengva, tačiau, žinoma, mes norime matyti ne tik pasiūlymus, pažadus, bet ir patikimų veiksmų, įstatymų ant stalo, dėl kurių sutarta per naktį, jei reikia“, – aiškino D.Grybauskaitė.
Prancūzai stoja mūru
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sekmadienį pareiškė, kad jo šalis padarys viską, kad išlaikytų Graikiją euro zonoje, ir atmetė laikino Atėnų pasitraukimo iš bendrosios valiutos sąjungos planą, kurį parengė Vokietija.
„Prancūzija padarys viską, kad rastų susitarimą, leidžiantį Graikijai pasilikti euro zonoje“, – sakė F.Hollande'as prieš lemtingą euro zonos lyderių susitikimą. Jam antrino ir Italijos premjeras Matteo Renzi. Jo teigimu, susitarti dėl Graikijos yra gyvybiškai svarbu visai Europai.
R.Šadžius tikisi stebuklo
Lietuvos finansų ministras R.Šadžius sakė laukiantis stebuklo.
Ministras prieš susitikimą žurnalistams teigė, kad politikai gali sukurti stebuklų, ir šiandien taip pat to tikisi.
„Tai priklauso nuo politikų, o politikai ne kartą parodė, kad jie gali daryti stebuklus. Tikiuosi, kad šiandien bus tų stebuklų“, – kalbėjo R.Šadžius.
Jis neprognozavo, kaip baigsis derybos, tačiau teigė, kad euro zonos viršūnių susitikime dar bus klausimų, kuriuos reikės spręsti.
Paaiškėjo, ko šįkart reikalaujama iš graikų
„Reuters“ skelbia nutekintą euro grupės reikalavimų sąrašą Graikijai. Jame reikalaujama imtis daugiau priemonių, nei siūlė patys graikai šią savaitę. Pavyzdžiui, iki 2018 metų pasiekti biudžeto perteklių iki 3,5 proc., taip pat pradėti pensijų reformą. Euro zona reikalauja iš Graikijos leisti privatizuoti kai kurias įmones.
Taip pat reikalauja peržiūrėti kolektyvinių derybų, pramonės veiksmų ir kolektyvinio atleidimo iš darbo politiką remiantis geriausia Europos praktika ir negrįžti prie seniau taikytos politikos, nes ji nesuderinama su tvariu augimu.
Reikalaujama visiškai įgyvendinti atitinkamus sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje punktus, imtis reikiamų priemonių sustiprinti finansų ir bankų sektorių, išplėtoti privatizacijos programą ir geriau ją valdyti, pataisyti įstatymus, priimtus 2015 m., kad jie netrukdytų įgyvendinti įsipareigojimų, įgyvendinti likusias svarbiausias dalis iš antrosios ekonomikos koregavimo programos penktojo vertinimo.
Dalis reikalavimų susiję ir su prekybos verslu – imtis produktų rinkos reformos, atlikti pakeitimus darbo rinkoje, užsimenama net apie sekmadienio prekybą ir jos reguliavimą.
Beje, iš Graikijos reikalaujama garantijų, kad Statistikos departamentas būtų nepriklausomas. Toks reikalavimas neturėtų stebinti, nes yra žinoma, kad Graikijos statistinė informacija dažnai būdavo klastojama, o Briuselis gaudavo neteisingus skaičius. Taip graikų valdantieji stengdavosi pagerinti statistiką ir užsitikrinti didesnę paramą.
Entuziazmo nebeliko
Sekmadienio rytas Briuselyje išaušo lietingas ir ūkanotas, be pragiedrulių. Jų kol kas nematyti ir euro zonos finansų ministrų derybose dėl Graikijos. Vos po aštuonių valandų pertraukos ministrai vėl pradėjo rinktis, nuovargį slėpdami po santūriomis šypsenomis.
Finansų ministrai tvirtino, kad Euro grupė nesiekia Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Šeštadienį vakare paaiškėjo, kad tokį pasiūlymą pateikė įtakingasis Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble.
Į derybas atskubėjęs naujasis Graikijos finansų ministras Euclidas Tsakalotos žurnalistams teištarė: „Labas rytas“.
Iš jo veido buvo matyti, kad dalį nakties praleido nesumerkęs akių, su telefonu rankose. Pokalbis su Atėnais turėjo būti ilgas.
Euro zonos finansų ministrai sekmadienį Briuselyje tęsia derybas dėl finansinės paramos Graikijai. Tačiau beveik nesitikima, kad antrąją derybų dieną bus priimtas koks nors svarbus sprendimas.
Tačiau ne visi prarado humoro jausmą. „Aš negaliu kalbėti su žiniasklaida, nes esu katalikas, nedirbu sekmadieniais“, – šypsojosi Graikijos atžvilgiu kietos pozicijos paprastai besilaikantis Slovakijos finansų ministras Peteris Kažimiras.
„Bus neįmanoma pasiekti susitarimo šiandien“, – sakė jis.
Beveik nieko nesitiki
Šeštadienį 9 valandas trukusios derybos rezultatų nedavė, o Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas teigė, kad derybos vyksta sunkiai.
Ministrai skeptiškai vertina Atėnų pažadus vykdyti griežtas taupymo priemones. O laiko veiksmingam planui parengti ir pateikti Europos lyderiams, kurie susirinko Briuselyje sekmadienį, lieka mažai.
„Išsamiai diskutavome dėl graikų pasiūlymų. Aptarėme patikimumo, pasitikėjimo ir, be abejo, finansines problemas. Tačiau diskusijų dar nebaigėme“, – žurnalistams sakė J.Dijsselbloemas, kuris pirmininkauja finansų ministrų Euro grupei.
„Vis dar itin sunku, tačiau darbas vyksta“, – teigė ministras.
„The Associated Press“ cituoja anonimu panorėjusį likti Europos Sąjungos (ES) pareigūną, pasak kurio, kreditoriai iš Graikijos vyriausybės tikisi „konkretesnių įsipareigojimų“, nes pirma Graikija delsė pateikti savo pasiūlymus.
Prieštaraujantiems pasiūlė išeiti
Graikijos ekonomikos ministras Giorgos Stathakis pranešė, kad parlamentarai iš valdančiosios „Syriza“ partijos, kurie nepritaria finansinės paramos politikai, turėtų užleisti savo vietą Parlamente kitiems.
Šešiolika iš 149 „Syriza“ parlamentarų, tarp jų ir du ministrai, neparėmė vyriausybės per balsavimą šeštadienį, kad suteiktų premjerui Alexiui Tsiprui mandatą derėtis dėl finansinės paramos.
Dar 15 partijai priklausančių parlamentarų, tarp kurių ir du viceministrai, parašė laišką vyriausybei, kuriame pareiškė per balsavimą neparemsiantys naujų taupymo priemonių.
Mažai tikėtina, kad bus susitarta
Europos Sąjunga nurodė, jog palyginti mažai tikėtina, kad ji sekmadienį gaus leidimą pradėti derybas dėl naujos finansinės pagalbos Graikijai.
„Manau, jog palyginti mažai tikėtina, kad Europos Komisija gaus mandatą pradėti oficialias derybas“, – žurnalistams sakė ES euro reikalų komisaras Valdis Dombrovskis.
Vyks ir Lietuvos prezidentė
Sekmadienį turėjęs įvykti viršūnių susitikimas buvo atšauktas tęsiantis itin sudėtingoms deryboms dėl finansinės paramos Graikijai, praneša BBC.
Euro zonos finansų ministrai sekmadienį tęsia diskusijas. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Euro grupės vadovų susitikimas vyks 17 val. Lietuvos laiku ir tęsis tol, kol bus baigtos derybos dėl Graikijos.
Baiminamasi dėl Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, jeigu nebus priimtas sprendimas.
Graikija kreditorių prašo 53,5 mlrd. eurų, kad galėtų padengti savo skolas iki 2018 m.
Tačiau nauja finansinės paramos programa gali siekti ir 74 mlrd. eurų, nes Graikija siekia restruktūrizuoti didžiules skolas, kurias ji vadina nepakeliamomis.
Pranešama, kad 58 mlrd. iš 74 mlrd. eurų suteiktų ES finansinės paramos fondas – Europos stabilumo mechanizmas (ESM), o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prisidėtų 16 mlrd. eurų.
Praėjusią savaitę Graikijos vyriausybė, siekdama užsitikrinti finansinę paramą, pateikė ES naują pasiūlymą dėl griežto taupymo priemonių. Graikai pasisakė prieš didžiąją dalį šių taupymo priemonių per praėjusį sekmadienį vykusį referendumą.
Graikijos finansų ministras E.Tsakalotos dalyvauja derybose Briuselyje ir bando įtikinti ES kolegas, kad Graikijos valdžia yra verta pasitikėjimo ir įvykdys ekonominių reformų planą.
