Pagal
juos bus atrenkami projektai, kurie rems mokslo ir verslo
bendradarbiavimą kuriant komerciškai sėkmingus produktus, teiks
konsultacines paslaugas verslumo skatinimui regionuose, diegs
priklausomybės ligų profilaktikos, diagnostikos ir prieinamumo
gerinimo priemones, vykdys kultūros paveldo objektų kompleksinį
sutvarkymą, susisiekimo infrastruktūros ir saugaus eismo gerinimą.
Komiteto posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos atstovas Luisas
Boris teigė, kad Lietuva viena pirmųjų parengė naujojo laikotarpio
Veiksmų programą, kuri apima trijų ES fondų investicijas, todėl
natūralu, kad lyginant su kitomis ES šalimis narėmis Lietuva yra
pažengusi investicinių priemonių ir kriterijų planavime.
„Tačiau labai svarbu, kad planuojant investicines priemones
kokybė nebūtų aukojama dėl greičio, nes 2014-2020 m. ES Sanglaudos
politikos vienas iš pagrindinių elementų yra užtikrinti, kad ES
investicijos darytų realų pokytį Lietuvos ekonomikoje, socialinėje
aplinkoje ir turėtų ilgalaikę naudą“, – pabrėžė Europos Komisijos
atstovas.
Pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento
vadovas Sigitas Besagirskas teigė, kad priemonės suplanuotos gerai,
tačiau taip pat pabrėžė, kad didžiausią dėmesį reikia skirti
pokyčiams ir rezultatų siekimui, o atskiroms ministerijoms tenka
didžiausia atsakomybė dėl tinkamo projektų kokybės, naudos
įvertinimo.
„Verslas visuomet akcentuoja kriterijus, orientuotus į tikslą,
rezultatą. Kad to reikia visose kitose srityse, pabrėžia tiek
Europos Komisija, tiek mūsų Finansų ministerija. Negalime leisti,
kad įliejus daug ES lėšų į ekonomiką jos augimas liktų mažas. Kai
kada tikrai norėtųsi pritaikyti amerikiečių investavimo taktiką:
jiems ne taip svarbu, kur leidžiami pinigai, tačiau jie kas mėnesį
reikalauja pateikti pasiektus pokyčius rinkoje“, – sakė
S.Besagirskas.
Stebėsenos komitetas iš viso yra pritaręs 256 ES fondų lėšomis
finansuojamų priemonių projektų atrankos kriterijams, o ES
investicijas administruojančios institucijos jau suderinusios 98
priemones už daugiau kaip 4 mlrd. Eur. Tai daugiau kaip pusė visai
2014-2020 m. Veiksmų programai skirtų lėšų. Projektų vykdytojams už
atliktas investicijas jau išmokėta kiek daugiau nei 100 mln. eurų
2014-2020 m. ES fondų lėšų.
Šiuo metu valstybės institucijos aktyviai rengia kvietimų
teikti paraiškų dokumentus patvirtintoms priemonėms, taip pat
sudaro planuojamų įgyvendinti valstybės ir regionų projektų sąrašus.
Stebėsenos komitetą sudaro ES investicijas administruojančių
ministerijų ir agentūrų atstovai, taip pat socialinių, ekonominių
partnerių organizacijų atstovai. Patarėjų teisėmis komitete
dalyvauja Europos Komisijos, Europos investicinio banko, o
stebėtojų teisėmis – Valstybės kontrolės atstovai.
