Paramos paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvyvingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima iki š.m. rugpjūčio 31 d. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 8,991 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto lėšų.
Būtina parengti projektą
Pagal KPP veiklos sritį remiamas miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka), taip pat įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).
Pagal naująją programą miškas gali būti veisiamas tiek miško ūkio paskirties, tiek ne miško ūkio paskirties žemėje. Kai miškas veisiamas ne miško ūkio paskirties žemėje, pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus turi būti gavęs leidimą jį įveisti.
Paramos pareiškėjai privalo turėti ir parengtą projektą kartu su visais jo priedais. Projektas turi atitikti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, būti patvirtintas VĮ miškų urėdijos, miškų urėdo ar jo įgalioto valstybinio miškų pareigūno.
Miškas sodinamas tik po patvirtinimo
Parama neteikiama, jei projekte suprojektuotas želdinimo ir (arba) žėlimo plotas sudaro mažiau nei 70 procentų viso veisiamo ploto. Taip pat – jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai, kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti.
Parama neteikiama ir tuo atveju, kai miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į miškų valstybės kadastrą arba Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenų bazę kaip miškas arba žemė apauganti mišku. Parama neteikiama ir jeigu miškas veisiamas kaip kompensacija už verčiamą kitomis naudmenomis miško žemės plotą.
Pareiškėjai, po paramos paraiškų patvirtinimo, privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus nuo paramos paraiškos pateikimo dienos.
Miško įveisimas pasiteisino
Tytuvėnuose (Kelmės r.) gyvenanti Regina Karašauskytė per kelis etapus mišku apželdino 16 ha žemės. Atgavusi senelių žemę moteris pradėjo ūkininkauti, tačiau užsiimti augalininkyste nesisekė, nes laukus nuolat nusiaubdavo šernai. Šiandien buvusiose dirbamose žemėse šlama beržai, ąžuolai, liepos, į viršų stiebiasi eglės. „Miško įveisimas pasiteisino. Juolab, kad kartais ne viskas yra skaičiuojama pinigine prasme. Man itin malonu matyti rezultatą – augantį gražų mišką“, – sako R.Karašauskytė.
Veisdama mišką, moteris pasinaudojo dar ankstesniojo programinio laikotarpio finansine parama. Pirmą kartą jos tytuvėniškė kreipėsi 2005-aisiais. Vėliau, didindama įveisiamo miško plotus, R. Karašauskytė dar 4 kartus teikė paraiškas paramai gauti. ES ir valstybės paramos lėšomis finansuotas sodinukų įsigyjimas, miško įveisimo ir priežiūros darbai. „Savo lėšomis įveisti mišką kokybiškai ir gerai būtų sunku. Parama padengė praktiškai 100 proc. išlaidų“, – teigia miško savininkė.
Daugiau informacijos apie paramos pagal su plotu susijusias KPP priemones teikimo sąlygas galima rasti NMA interneto svetainėje.
Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk www.facebook.com/nacionalinemokejimoagentura.
