Euro zona prisidės svariai
Euro zonos šalių vyriausybės prie trejiems metams Graikijai numatytos finansinės paramos, kuri sieks 86 mlrd. eurų, prisidės svariai – nuo 40 iki 50 mlrd. eurų, sakė vienas ES pareigūnas.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prisidės didele savo dalimi, kai ši Vašingtone registruota kredito organizacija dar turi skirti Atėnams 16 mlrd. eurų pagal iki 2016 metų tebegaliojančią programą.
Likusią paramos dalį sudarys lėšos iš privatizavimo Graikijoje ir finansų rinkų, šaliai sugrįžus į jas, nurodė pašnekovas.
Europos stabilumo mechanizmas (ESM), per finansų krizę įsteigtas euro zonos paramos fondas trečiajai nuo 2010 metų paramos Graikijai porcijai skirs „nuo 40 iki 50 mlrd. eurų“, sakė šis pareigūnas, prašęs neminėti jo pavardės.
Dėl naujos finansinės paramos Graikijai šalių lyderiai sutarė po 17 val. trukusio derybų maratono anksti pirmadienį.
Kalbėdamas pirmadienį ESM vadovas Klausas Reglingas paaiškino, kad TVF prisidės prie finansinės paramos, kai tik Graikija susitvarkys su dviem šį mėnesį neatliktais mokėjimais, kurių vertė 2,0 mlrd. eurų.
„Tikimės, kad TVF prisidės...; jie negali skirti asignavimų dabar, nes Graikija yra įsiskolinusi. Bet, kai tik problema bus išspręsta TVF bus jau čia“, – sakė K.Reglingas pirmadienį baigiantis ES 28 finansų ministrų posėdžiui.
Likusi dalis lėšų, tikimasi, bus skirta iš kontroversiško 50 mlrd. eurų privatizavimo fondo, minimo paramos sutartyje.
Pusė lėšų iš šio fondo bus skirta sukrėstiems Graikijos bankams rekapitalizuoti, o 12,5 mlrd. eurų – skoloms išmokėti
Taip pat tikimasi, kad Graikija grįš į finansų rinkas ir padidins savo lėšas savarankiškai, tačiau kol kas paramos skyrimo sąlygose nėra nustatyta jokia konkreti data šiuo klausimu.
Britai blokuos bet kokius veiksmus
Didžiosios Britanijos iždo sekretorius George'as Osborne'as sieks blokuoti bet kokius ES pareigūnų veiksmus, kuriais šalies lėšos būtų įtrauktos į paramos Graikijai programą. Tokią informaciją antradienį praneša „EUbusiness“.
Čekija irgi prieštarauja, kad paskolos Graikijai būtų suteiktos iš EFSM. Apie tai pranešė šalies vadovai. Tuo tarpu Danija ir Švedija „išreiškė abejones“ dėl tokio paramos būdo.
G.Osborne'as kalbėjosi telefonu su savo kolegomis prieš antradienio finansų ministrų posėdį Briuselyje ir reiškė D.Britanijos nenorą dalyvauti paramos programoje, praneša laikraštis „The Financial Times“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.
„Mūsų kolegos iš euro zonos aiškiai išgirdo mūsų žinią, kad šiuo atveju D.Britanijos parama euro zonos finansinėms programoms bus nepriimtina, – teigė vienas iš šaltinių D.Britanijos ižde. – Mintis, kad D.Britanijos mokesčių mokėtojų pinigai bus skiriami naujausiai Graikijos paramai, atrodo netinkama“.
2010 metais šalies premjeras Davidas Cameronas paskelbė susitaręs, kad paramos fondas, prie kurio prisidėjo visos 28 ES narės, vadinamas Europos finansinės padėties stabilizavimo priemone (EFSM), daugiau nebebus naudojamas nurašyti euro zonos valstybių skoloms, kaip kad tai buvo daroma remiant Airiją ir Portugaliją.
Tik 19 euro zonos regiono narių bus atsakingos už skolų nurašymą, o tokių atvejų kaip Graikijos krizė metu bus naudojamas naujas fondas.
Tiesa, dar pirmadienį Didžiosios Britanijos žiniasklaida pranešė, kad Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris pasiūlė atgaivinti EFSM fondą ir panaudoti jį išlaidoms padengti teikiant Graikijai trumpalaikes paskolas. D.Camerono atstovas spaudai nurodė, kad premjeras tikįs – originalusis susitarimas galioja ir EFSM vėl naudojamas nebus.
Čekai irgi prieštarauja
Čekija taip pat atsisako garantuoti palaikymą suteikti paramą Graikijai. Tai spaudos konferencijos metu pareiškė šalies premjeras Bohuslavas Sobotka ir finansų ministras Andrejus Babišas.
Čekai prieštarauja, kad Graikijai būtų skiriama pagalba iš Europos finansinio stabilumo fondo.
„Mūsų nuomonė – mes nenorime, kad šis mechanizmas būtų naudojamas (Graikijai – aut.past.). Jeigu jis bus vis tik išnaudojamas, tai tik laikinai“, – pareiškė Čekijos finansų ministras.
A.Babišas pridūrė, kad geriausia išeitis būtų Graikijai pasitraukti iš euro zonos ir dalies skolos nurašymas. „Dabartinis ES sprendimas – politinis, o ne pragmatiškas“, – pridūrė jis.
Čekijos premjero nuomone, Europos solidarumas turi turėti ribas ir sienas. „Jeigu Graikija nori, kad jai būtų suteikta parama, ji turi įvykdyti reformas“, – sakė jis.
Švedija ir Danija „išreiškė abejones“ dėl svarstomo būdo remti Graikiją. Apie tai prasitarė Ispanijos finansų ministras Luisas de Gundos.
Tačiau „The Guardian“ rašo, kad Europos Komisija nusprendė neatsižvelgti į kai kurių ne euro zonos šalių abejones.
Lietuvoje laukiama Vyriausybės pozicijos
Lietuva taip pat turi pareikšti savo poziciją dėl paramos Graikijai. Mūsų šalis turi pritarti arba ne pirmadienį ryte pasirašytai sutarčiai tarp euro zonos lyderių.
Daugumoje euro zonos šalių sprendimą turi priimti vyriausybės, o 5 šalyse – parlamentai.
Lrytas.lt žiniomis, Lietuva turi 3-4 savaites pareikšti savo poziciją. Mūsų šalyje tai turi padaryti Vyriausybė.
