Tad iki 2020-ųjų Lietuvoje bus renovuota apie 3000 daugiabučių namų (kasmet vidutiniškai po 500). Dar daugiau – iki 2023 m. net 30 000 Lietuvos namų ūkių bus priskirti geresnei energijos vartojimo efektyvumo klasei.
Remiantis naujausiais Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, nuo 2015 metų pradžios iki birželio pabaigos įgyvendinti jau 107 daugiabučių atnaujinimo projektai. Tai – pusmečio rezultatas, kai tuo tarpu pernai per visus metus iš viso renovuoti vos 123 daugiabučiai namai.
Remiantis BETA birželio 26 d. duomenimis, šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta prie 1232 daugiabučių namų, dėl 228 namų modernizavimo vyksta rangos darbų konkursai, finansų įstaigų pritarimą gavo 285 daugiabučiai.
Beje, kaip ir buvo numatyta, šiemet keitėsi finansinės pagalbos renovuojamiems namams, dydžiai. Valstybinė pagalba renovuojantiems daugiabučius iki š. m. balandžio buvo 40 proc., o nuo balandžio parama norintiems atnaujinti namus mažėjo iki 35 proc. ir tokią bus galima gauti trejus metus. Nuo 2018-ųjų parama sieks 30 proc. Didėja ir reikalavimai pastatams – jie turės pasiekti nebe D, o C pastato energinio naudingumo klasę.
Pasigenda nuoseklumo
Ir nors valstybės planai dideli, tačiau Būsto rūmų valdybos narė Edita Vaitkutė – Zinkė sako, kad renovacijos procese, jos manymu, geriau būtų daugiau nuoseklumo, negu lenktyniavimo, kaip suspėti į didesnės paramos „traukinį“. Anot pašnekovės, toks „lenktyniavimas“ įneša papildomos sumaišties: gyventojams, kuo toliau, tuo sudėtingiau tampa susigaudyti tarp besikeičiančių ir gausėjančių renovacijos sritį reglamentuojančių teisės aktų.
„Žmones trikdo, kai trūksta nuoseklumo, nuoseklios programos. Jau įsibėgėjus procesui, atsiranda papildomų teisinių dalykų, o tai pašaliniai trukdžiai, kurie trukdo procesui. Pasakysiu labai paprastu pavyzdžiu: jeigu sukūrėme dviratį, tai tam, kad jis riedėtų, tereikia į padangas įpūsti oro, kažką priveržti. Bet jeigu prikabinsime priekabą, daugiau ratų, tai natūralu, kad gal išrasime kažką naujo, tačiau kiek tai bus efektyviau nei buvo, sunku pasakyti“, – sako E.Vaitkutė – Zinkė.
Nori kuo pigiau
E.Vaitkutė – Zinkė taip pat pastebi, kad kai kurias klaidas, renovuodami namus, daro ir patys gyventojai. „Įgyvendinant namo atnaujinimo projektą pagrindinis tikslas yra sutaupyti kuo daugiau energijos name, turėti mažesnes sąskaitas už šildymą ir bendrai kokybiškai pagerinti namą. Bet ta kokybė neapsprendžiama tik energijos taupymu.
Daugiabučiai iš sovietinių laikų yra pasenę morališkai, reikia ne tik apšiltinti šiuos namus, bet ir atnaujinti jų inžinerines sistemas. Pvz., vandentiekį, elektros instaliaciją, nuotėkų įrenginius ir kt., – aiškina E.Vaitkutė – Zinkė. – Tačiau žmonės nori sutaupyti, nekeisti šių sistemų ir kartais jiems gaunasi kaip posakyje, kad „biednas moka du kartus“ – sutaupoma inžinerinėms sistemoms, o paskui atsiranda daugiau išlaidų, kai reikia keisti vandentiekio ar kanalizacijos stovus“.
Pašnekovė taip pat mato tendenciją, kad valstybei ir ES investuojant į daugiabučių pastatų atnaujinimą, žmonės mato teigiamą efektą ir vis dažniau renovuoja pastatus ne tik su „valstybine“ pagalba, bet ir už savo lėšas.
„Tvarka bendrai užkrečia visus. Būna kokia aptriušusi gatvė su apšepusiais ir sukiužusiais nameliais. Žiūrėk, atsikelia ten naujas kaimynas, kuris susitvarko, ima remontuotis. Tuoj ir kiti ima krutintis, pasidažo, susitvarko aplinką. Taip ir su daugiabučių renovacija, – kalba E. Vaitkutė – Zinkė. – Nepasakyčiau, kad ženkli dalis renovuojasi tik už savo lėšas, bet, vis gi, valstybės programa išjudino požiūrį, kad tikrai reikia namus tvarkytis, kad neatvažiuos teta ar dėdė iš Amerikos, kuris viską sutvarkys. O surenovuotas daugiabutis tampa geru pavyzdžiu aplinkiniams: jeigu nėra namo savininkų pritarimo renovacijai, tuomet butų savininkai name dažnai inicijuoja didesnį kaupiamųjų lėšų tarifą, kad bent jau galėtų pasikeisti laiptinėse langus, lauko duris, stogus susitvarkyti“.
Ateityje – ir kvartalinė renovacija
Manoma, kad pavienių daugiabučių renovaciją ateityje turėtų papildyti kvartalinė renovacija. Kvartalinės renovacijos metu vyks ne tik pavienių daugiabučių modernizavimas: jos metu bus tvarkomi ir infrastruktūros objektai, modernizuojamos šilumos gamybos ir tiekimo sistemos, renovuojami visuomeninės paskirties pastatai, vykdomi kiti įvairūs darbai, susiję su bendru gyvenimo kokybės gerinimu.
Paprasčiau tariant, kvartalinė renovacija apimtų tam tikrą gatvę, kurioje yra ir gyvenamieji namai, ir centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynai, ir gatvių apšvietimo linijos.
