Lietuviai net nesvajoja apie malonę, kurios sulaukė latviai

Latvijos valdžia tiesia pagalbos ranką nuo embargo nukentėjusioms įmonėms. Šioms bus suteikiamos „mokesčių atostogos“. Lietuvos perdirbėjai apie tokią malonę net nesvajoja ir prašo valdžios bent jau netrukdyti verslui. Valdininkų kabinetuose latvių idėja irgi nesvarstoma.

Nuo embargo Latvijoje stipriai nukentėjo šprotų gamintojai, Lietuvoje – pienininkai.
Nuo embargo Latvijoje stipriai nukentėjo šprotų gamintojai, Lietuvoje – pienininkai.
Daugiau nuotraukų (1)

Marius Jokūbaitis

2015-07-15 16:45, atnaujinta 2017-10-26 01:44

Nutarė veikti skubiai

18-ai Latvijos žuvų perdirbimo įmonių suteiktos „mokesčių atostogos“, pranešė vyriausybės vadovė.

„Taip nuspręsta dėl Rusijos įvesto embargo“, – žiniasklaidos atstovams sakė Laimdota Straujuma, rašo BNS.

Į šį sąrašą pateko tiek didžiosios, tiek mažosios įmonės. Rusija yra uždraudusi bet kokios žuvų produkcijos importą. Rusijos buvo populiarūs latviški šprotai, kuriuos eksportavo keletas Latvijos bendrovių. Tačiau nuo birželio 4 dienos Rusijai uždarė sieną ir šiai produkcijai.

Latvija rimtai nusiteikusi padėti savo žuvies perdirbimo sektoriui. Žemės ūkio ministras Janis Duklavas sakė, kad įmonių sąrašas bus patikslintas ir dar šią savaitę bus pateiktas Valstybinei pajamų tarnyba.

Maldauja bent netrukdyti

Nepranešama, ar dėl tokios lengvatos į Vyriausybę kreipėsi patys perdirbėjai, ar „mokesčių atostogų“ idėja kilo pačių valdininkų galvose.

Tačiau mūsų šalyje tokia idėja net nesvarstoma. Be to, baiminamasi ir Europos Komisijos nuomonės. Už valstybės pagalbą konkrečiam sektoriui gali būti nubausta pati valstybė.

Lietuvoje nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjo pieno perdirbėjai. Tačiau šie teigė net nesvajojantys apie „mokesčių atostogas“.

„Mes apie tai net nesvajojame. Valdžia galėtų bent jau netrukdyti dirbti, ir už tai būtume labai dėkingi“, – lrytas.lt sakė perdirbimo įmonės „Pieno žvaigždės“ finansų direktorius Audrius Statulevičius.

Pienininkus supykdė Žemės ūkio ministrės iniciatyva reguliuoti pieno kainas, kiti ribojimai. „Jei Latvijoje žemės ūkio ministerija bando padėti nuo embargo nukentėjusioms įmonės, tai mūsų daro viską atvirkščiai“, – rėžė A.Statulevičius.

Gali atidėti, jei labai blogai

Nežinia, kaip į tai gali sureaguoti Europos Komisija. ES draudžiama valstybės pagalba įmonėms, jei joms tai suteikia konkurencinį pranašumą prieš kitas ES įmones. Tiesa, šprotais labiausiai garsėjo tik Latvija.

Lietuvos finansų ministerijoje lrytas.lt sužinojo, kad dėl tokią idėją turėtų pateikti Žemės ūkio ministerija. Šios atstovai į klausimus kol kas neatsakė.

Valstybinė mokesčių inspekcija informavo, kad dėl mokesčių gali kreiptis įmonės, turinčios finansinių sunkumų. Joms gali būti mokesčių mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas tam tikra tvarka.

Tai lyg valstybė suteiktų paskolą įmonei, kuria ir būtų padengiami mokesčiai. Tiesa, už tai tokią paskolą mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras. 2015 metų I ketvirčiui nustatyta palūkanų dydis yra 0,01 procento už kiekvieną naudojimosi mokestine paskola dieną.

Praėjusiais metais Mokesčių inspekcija su įmonėmis sudarė 1234 sutartis 75,4 mln. litų sumai. e to, pernai daugiau nei 3 tūkstančius kartų Mokesčių inspekcija atidėjo mokesčių sumokėjimą 13,4 mln. litų sumai, o šiemet jau 665 kartus 2,4 mln. eurų sumai.

Tačiau Lietuvoje „mokesčių atostogos“ Vyriausybės iniciatyva nebuvo niekam suteiktos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.