Investicinis paketas skirtas laikotarpiui iki 2020 metų. Jis nepriskaičiuojamas prie euro grupės rengiamos makrofinansinės paramos Graikijai programos.
Ši parama taps įmanoma tik tuo atveju, jeigu šalis išliks euro zonos nare.
Europos Komisija apie šio paketo rengimą paskelbė dar šių metų pavasarį, tačiau tada finansavimo šaltiniai tikslinami nebuvo.
Lietuviai sprendžia
Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau yra sakęs, kad Vyriausybė laikosi pozicijos, jog Lietuva turi būti solidari euro zonos narė, tačiau pagalba Graikijai turi būti suteikiama tuomet, kai ši užtikrins reformas.
Vyriausybės kanceliarijos teisininkai vz.lt paaiškino, kad ministrai neturi priimti jokio oficialaus nutarimo leisti naudoti ESM fondą gelbėjant Graikiją, pakanka tiesiog formalaus sutikimo tai daryti. Taigi, ketvirtadienį Vyriausybė turėtų tik išklausyti informaciją apie padėtį, padiskutuoti ir priimti protokolinį sutikimą leisti derėtis dėl ESM lėšų panaudojimo.
Briuselis – už pagalbą
Europos Komisija (EK) trečiadienį pasiūlė Graikijai suteikti 7 mlrd. eurų trijų mėnesių trumpalaikę paskolą iš ES krizės fondo, kol bus pritarta naujai finansinės pagalbos išmokai, nors britai ir vokiečiai šiai idėjai nepritaria.
Belaukiant pirmadienį priimtos finansinės pagalbos sutarties patvirtinimo Atėnams karštligiškai reikia lėšų kelioms neišvengiamoms įmokoms, tarp kurių yra 4,2 mlrd. eurų įmoka Europos centriniam bankui (ECB) pirmadienį.
Skelbdamas apie šį planą EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, atsakingas už euro ir socialinio dialogo klausimus, pareiškė, kad Briuselis bando atsižvelgti į tokių Bendrijos narių kaip Britanija, kurios nėra euro zonos narės, interesus.
„Neturint geresnio sprendimo, Europos Komisija pasiūlė Tarybai suteikti trumpalaikę būtiną pagalbą Graikijai per Europos finansinės stabilizacijos mechanizmą (EFSM)“, – sakė V.Dombrovskis.
EFSM yra pagalbos fondas, suformuotas 2010 metais, kai Graikija gavo pirmą finansinę pagalbą, tačiau į įeina visos 28 ES narės, ne tik 19 euro zonai priklausančių valstybių, todėl jo panaudojimas yra vertinamas prieštaringai.
Buvęs Latvijos ministras pirmininkas V.Dombrovskis pridūrė, kad „sprendimas nėra lengvas; mes stengiamės atsižvelgti į euro zonai nepriklausančių šalių interesus, kad jos turėtų pakankamai garantijų, apsaugančių nuo bet kokių neigiamų finansinių pasekmių“.
Oficialiai paskola suteikiama trims mėnesiams, tačiau ES pareigūnai išreiškė viltį, kad jos reikės tik iki rugpjūčio 17 dienos, kai Graikija turėtų gauti naują finansinės pagalbos išmoką, jei tik Atėnai trečiadienį pritars naujoms taupymo priemonėms.