Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, bene svarbiausia darytina išvada yra ta, kad Finansų ministerijos pasiūlyti ir Seimo įteisinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai pasiekė tikslą – buvo užkamšytos įstatymų spragos, leidusios dideles pajamas gaunantiems šalies gyventojams išvengti didelės dalies pajamų apmokestinimo. „Tuo pat metu padidėjo kapitalo apmokestinimas, siekiant jį labiau subalansuoti su darbo jėgos apmokestinimu“, – taip pirminę gyventojų metinių pajamų apžvalgą komentavo finansų ministras.
2014 m. gyventojų deklaruotos neapmokestinamosios pajamos, palyginti su 2013 m., sumažėjo beveik 40 procentų – nuo 9 mlrd. litų iki 5,4 mlrd. litų.
Nuo praėjusių metų pradžios pirmą kartą buvo apmokestintos 10 000 litų viršijančios palūkanos iš indėlių bei pajamos iš vertybinių popierių (VP) pardavimo, taip pat palūkanos už paskolas, suteiktas juridiniams asmenims. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) analizės duomenys rodo, kad 2013 m. buvo deklaruota rekordiškai daug – beveik 2,6 mlrd. litų – neapmokestinamųjų pajamų iš VP perleidimo, t.y., 2,9 karto daugiau nei 2012 m.
2014 m. susiaurinus lengvatas pajamoms iš VP pardavimo, neapmokestinamosios šios rūšies pajamos sudarė tik 20 mln. litų. Tai rodo, kad rinkos dalyviai sąmoningai ruošėsi pajamų iš VP perleidimo apmokestinimui, siekdami gauti kuo daugiau neapmokestinamųjų pajamų 2013 metais.
Ryškūs pokyčiai matomi ir pajamose iš palūkanų. 2013 m., kai jos nebuvo apmokestinamos, deklaruota 484 mln. litų tokių pajamų, o 2014 m. apmokestinus palūkanas, deklaruotų tokių pajamų suma sumažėjo iki 191 mln. litų, t.y. buvo net 60,6 proc. mažesnė, palyginti su 2013 m.
„Kiek pagrįsti ir teisėti buvo 2013 m. pabaigoje sudaryti sandoriai, siekiant pasinaudoti tuo metu dar galiojusiomis lengvatomis, aiškinsis Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių inspekcija taip pat detaliai nagrinėja, ar įforminant VP perleidimus bei suteikiant paskolas specialiai nebuvo kuriamos mokesčių vengimo schemos, padedančios fiziniams asmenims išsimokėti neapmokestinamas pinigines lėšas arba legalizuoti iš kitų šaltinių gautas pajamas, įforminant jas kaip palūkanas ar VP pardavimą. Beje, dažnai tokiais atvejais vertybiniai popieriai parduodami gerokai brangiau nei tuometinė jų rinkos vertė“, – teigia finansų ministras R. Šadžius.
2014 m. gyventojų pajamų deklaracijos rodo teigiamą efektą, sumažinus dividendų apmokestinimo tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc. Deklaruota pajamų iš paskirstytojo pelno suma 2014 m. (per 1,5 mlrd. litų) buvo beveik 70 proc. didesnė, palyginti su pajamomis iš paskirstytojo pelno už 2013 m. mokestinį laikotarpį (920 mln. litų). Atitinkamai gyventojų pajamų mokesčio suma nuo dividendų padidėjo nuo 184 mln. litų 2013 m. iki 234 mln. litų 2014 metais, arba 27 procentais.
