Pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus, bene svarbiausia
darytina išvada yra ta, kad Finansų ministerijos pasiūlyti ir Seimo
įteisinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai pasiekė
tikslą – buvo užkamšytos įstatymų spragos, leidusios dideles
pajamas gaunantiems šalies gyventojams išvengti didelės dalies
pajamų apmokestinimo. „Tuo pat metu padidėjo kapitalo
apmokestinimas, siekiant jį labiau subalansuoti su darbo jėgos
apmokestinimu“, – taip pirminę gyventojų metinių pajamų apžvalgą
komentavo finansų ministras.
2014 m. gyventojų deklaruotos neapmokestinamosios pajamos,
palyginti su 2013 m., sumažėjo beveik 40 procentų – nuo 9 mlrd.
litų iki 5,4 mlrd. litų.
Nuo praėjusių metų pradžios pirmą kartą buvo apmokestintos 10
000 litų viršijančios palūkanos iš indėlių bei pajamos iš
vertybinių popierių (VP) pardavimo, taip pat palūkanos už paskolas,
suteiktas juridiniams asmenims. Valstybinės mokesčių inspekcijos
(VMI) analizės duomenys rodo, kad 2013 m. buvo deklaruota
rekordiškai daug – beveik 2,6 mlrd. litų – neapmokestinamųjų pajamų
iš VP perleidimo, t.y., 2,9 karto daugiau nei 2012 m.
2014 m. susiaurinus lengvatas pajamoms iš VP pardavimo,
neapmokestinamosios šios rūšies pajamos sudarė tik 20 mln. litų.
Tai rodo, kad rinkos dalyviai sąmoningai ruošėsi pajamų iš VP
perleidimo apmokestinimui, siekdami gauti kuo daugiau
neapmokestinamųjų pajamų 2013 metais.
Ryškūs pokyčiai matomi ir pajamose iš palūkanų. 2013 m., kai
jos nebuvo apmokestinamos, deklaruota 484 mln. litų tokių pajamų, o
2014 m. apmokestinus palūkanas, deklaruotų tokių pajamų suma
sumažėjo iki 191 mln. litų, t.y. buvo net 60,6 proc. mažesnė,
palyginti su 2013 m.
„Kiek pagrįsti ir teisėti buvo 2013 m. pabaigoje sudaryti
sandoriai, siekiant pasinaudoti tuo metu dar galiojusiomis
lengvatomis, aiškinsis Valstybinė mokesčių inspekcija. Mokesčių
inspekcija taip pat detaliai nagrinėja, ar įforminant VP
perleidimus bei suteikiant paskolas specialiai nebuvo kuriamos
mokesčių vengimo schemos, padedančios fiziniams asmenims išsimokėti
neapmokestinamas pinigines lėšas arba legalizuoti iš kitų šaltinių
gautas pajamas, įforminant jas kaip palūkanas ar VP pardavimą.
Beje, dažnai tokiais atvejais vertybiniai popieriai parduodami
gerokai brangiau nei tuometinė jų rinkos vertė“, – teigia finansų
ministras R. Šadžius.
2014 m. gyventojų pajamų deklaracijos rodo teigiamą efektą,
sumažinus dividendų apmokestinimo tarifą nuo 20 proc. iki 15 proc.
Deklaruota pajamų iš paskirstytojo pelno suma 2014 m. (per 1,5
mlrd. litų) buvo beveik 70 proc. didesnė, palyginti su pajamomis iš
paskirstytojo pelno už 2013 m. mokestinį laikotarpį (920 mln.
litų). Atitinkamai gyventojų pajamų mokesčio suma nuo dividendų
padidėjo nuo 184 mln. litų 2013 m. iki 234 mln. litų 2014 metais,
arba 27 procentais.