Dar nebaigta derinti Graikijos gelbėjimo sutartis jau braška

Pagrindiniai veikėjai – Atėnai, Berlynas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – kritikavo susitarimo sąlygas, kurios kol kas yra gana miglotos. 

Jų skeptišką nusistatymą, kurį išsako ne vien ekonomistų ratas, reikės įveikti, kad greitai turinčios prasidėti nuodugnios derybos dėl jau trečiojo pagalbos Graikijai plano per pastaruosius šešerius metus būtų sėkmingos. 

Nekeista, kad didžiausios abejonės reiškiamos pačioje Graikijoje. Pagal šį susitarimą, vargais negalais pasiektą antradienį po 17 valandų trukusio derybų maratono, Atėnai privalo imtis naujų griežto taupymo priemonių, o šalies ekonomika faktiškai bus kontroliuojama išorinių jėgų. 

Vos nudžiūvus sutarties parašams, Graikijos premjeras Alexis Tsipras pareiškė „netikintis“ ta sutartimi, bet sakė turėjęs ją priimti, kad išvengtų potencialiai katastrofinio šalies bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos. 

„Man teko konkrečiai rinktis: priimti sutartį, kurios daugeliui punktų aš nepritariu, arba gresia nežabotas bankrotas“, – A.Tsipras sakė Graikijos Parlamentui. 

„Nežinau, ar pasielgėme teisingai. Žinau, kad padarėme tai, dėl ko, kaip mums atrodė, neturėjome pasirinkimo“, – pridūrė jo finansų ministras Euclidas Tsakalotos. 

Tvyrant nepatiklumui, priešakyje veikiausiai laukia dar ilgas kelias, kol institucijos prisiims šio plano „valdymo teises“, kaip tikisi TVF vadovė Christine Lagarde. 

Tuo tarpu Vokietija, pajėgiausia iš Graikijos skolintojų, dėl naujojo susitarimo entuziazmu irgi netrykšta, o kai kurie pareigūnai svarstė, kad Atėnams galbūt būtų geriau palikti euro zoną – bent jau penkerių metų „pertraukai“. 

Penktadienį kalbėdama Bundestage kanclerė Angela Merkel ragino deputatus palaikyti susitarimą, bet jos argumentai neatrodė labai įtikinami. 

„Pasielgtume itin aplaidžiai, veiktume išties neatsakingai, jeigu bent jau neišmėgintume šio kelio“, – sakė ji. 

Kanclerė pripažino „teisėtą skepticizmą“ ir sakė, kad naujasis planas yra „paskutinis bandymas“, bet ragino įstatymų leidėjus jį palaikyti, nes alternatyva būtų „chaosas ir smurtas“ Graikijoje. 

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble irgi ragino vokiečių deputatus palaikyti naująjį susitarimą, nors samprotavo, kad laikinas Graikijos išėjimas iš euro zonos galbūt būtų geriausia išeitis. 

„Mes negalime to padaryti; mes to nenorime ..., bet galbūt tai būtų geriausias sprendinys“, – sakė jis. 

Tačiau TVF reiškė didžiausias abejones. Ši Vašingtone įsikūrusi institucija, tampanti paskutiniu šiaudu į keblią padėtį patekusioms ir rinkose nebegalinčioms pasiskolinti valstybėms, sukėlė nemenką sąmyšį, kai pareiškė, kad naujasis Graikijos gelbėjimo planas yra neįgyvendinamas ir kad TVF prie jo negalės prisidėti, jeigu Graikijos skolų našta nebus „dramatiškai“ sumažinta, kad šalies finansai taptų „tvarūs“ ilguoju laikotarpiu. 

Vartodamas griežtą retoriką, vienas aukšto rango TVF pareigūnas sakė, kad Atėnų ir Europos lyderių susitarimas „jokiu būdu nėra išsami, detalizuota sutartis“. 

„Europiečiams dabar pakanka pasakyti, kad .... „mes esame pasiruošę mažinti skolas“. Tai nėra labai konkretu“, – pažymėjo jis. 

Europos pareigūnai dabar atrodo pasiruošę priimti TVF argumentus, nors gali kilti nesutarimų, kiek Atėnų skolos turi būti sumažintos, kad taptų tvariomis. 

Vis dėlto Tarptautiniam valiutos fondui abejonių kyla ne vien dėl šios problemos. TVF nuomone, pagal Atėnų biudžeto rodikliai, kurių skolintojai reikalauja pagal naująjį finansinio gelbėjimo planą, yra beveik nepasiekiami. Kreditoriai reikalauja, kad Graikija pasiektų ir išlaikytų 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto pirminį biudžeto perteklių (atmetus skolų administravimo išlaidas). 

Tačiau TVF atliktoje Graikijos finansų plėtros studijoje sakoma, kad tik „nedaugelis šalių“ yra kada nors pasiekusios tokį rodiklį, jau nekalbant apie jo išlaikymą ilgą laikotarpį. 

Be to, Tarptautinių finansų institutas – bankų grupė, atlikusi svarbų vaidmenį restruktūrizuojant Graikijos finansus per antrąją finansinio gelbėjimo programą – kelia klausimų dėl trečiajame pakete keliamų reikalavimų, kad pirmiau turi būti sutvarkytas šalies biudžetas, o tik po to rūpinamasi atkurti ekonomikos augimą. 

„Būsimajame programos dizaine turėtų būti skirta daug daugiau dėmesio augimą skatinančioms priemonėms, o ne vien pastangoms užtikrinti pirminį biudžeto perteklių bet kokiomis sąlygomis“, – sakoma instituto pranešime.