„Čia turėtų šitoje vietoje sėdėti ministras (Rimantas
Sinkevičius – BNS) ir atsakinėti į klausimus, kodėl susidarė
tokia situacija. Ta situacija ne per dieną susidarė, kodėl nebuvo
imtasi priemonių tai situacijai pakeisti. Aš tikiuosi, kad pokalbis
su prezidente bus rimtas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui
sakė Loreta Graužinienė.
Jos teigimu, prezidentė mato, kad priemonės suvaldyti LJL
situaciją buvo neadekvačios.
„Atitinkamai tos srities ministrai ir ministerijos turėtų
įvesti daugiau aiškumo. Ten yra kažkoks vidinis konfliktas ir
turėtų būti sureaguota. Tikrai čia ne užsienio reikalų ministro
kompetencija, bet kiti ministrai, nesvarbu, kad vasara, vis tiek turi
žiūrėti, kodėl taip atsitiko, kodėl iškilo tas konfliktas ir
turi į kiekvieną mūsų piliečio šauksmą atsiliepti“, –
kalbėjo Seimo pirmininkė.
Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su
susisiekimo ministru R.Sinkevičiumi, kuris antradienį BNS teigė,
kad ministerijos atstovai išvyko į Klaipėdos įmonę, siekiant
susisteminti informaciją apie jos padėtį.
Buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas, buvęs ūkio ministras,
Seimo narys Eugenijus Gentvilas sako, kad LJL padėtis – ilgalaikių
problemų, apimančių ir politinius, ir vadybinius aspektus,
pasekmė.
„2002-aisiais metais paimta neatsargi paskola – 13 mln.
dolerių iš SEB banko. Kitas dalykas, gal tai ir nebūtų žudanti
paskola, bet veikla buvo neefektyvi. Paskiau – pasaulinė krizė,
kur laivų poreikis, krovinių perkrovimo mastai sumažėjo.
„Lietuvos jūrų laivininkystė“, neturėdama modernaus laivyno,
rinkoje nebuvo paklausi, pradėjo dar labiau kristi į skolas.
Statistika tokia – 2010-aisiais dar turėjo vienuolika laivų, dabar
liko penki, ir visi areštuoti“, – Žinių radijui sakė
E.Gentvilas.
Buvęs susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis 2010
metais siūlė privatizuoti laivininkystę, tačiau tam, kaip ir 2000
metais, pasipriešino jūrininkų bendruomenė, rengusi piketus ir
reikalavusi ministro atsistatydinimo. Tuomet buvo nuspręsta
laivininkystės privatizavimą atidėti neribotam laikui.
Dabar penkiuose užsienio uostuose sulaikytuose penkiuose
bendrovės laivuose yra apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams
skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekia apie 20
mln. eurų.
Finansinis įmonės nuosmukis prasidėjo 2008 metais, kai krito
frachtų kainos.
2010 metais LJL paliko jos ilgametis vadovas Vytautas Vismantas
ir per penkerius metus įmonėje pasikeitė dar du vadovai. Paskutinis
jų, Audronis Lubys, atsistatydino birželio pabaigoje, o laikinai jai
vadovauti paskirtas įmonės technikos direktorius praėjusią
savaitę pareiškė pasitraukiantis iš šių pareigų.
Susisiekimo ministerija valdo kontrolinį LJL akcijų paketą,
įmonė listinguojama „Nasdaq“ Vilniaus biržoje.