Jūrininkams liktų tik trupiniai
„Gėda, kad valdininkai šitaip valdo jiems patikėtą brangų turtą – nacionalinį laivyną. Prisiskolino pinigų laivams pirkti, įklampino anksčiau klestėjusią įmonę į skolas, o dabar nori išsisukti jūrininkų sąskaita – pardavinės laivus, kad pašalintų problemą“, – Susisiekimo ministeriją pliekė Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža.
Paskelbus LJL bankrotą, visos pajamos už parduotą laivininkystės turtą pagal įstatymus atitektų pagrindiniam kreditoriui – SEB bankui. Laivininkystės darbuotojai, kuriems nemokami atlyginimai, dienpinigiai ir atostoginiai, galėtų pretenduoti nebent tik į Garantinio fondo išmokas, sudarančias du trečdalius šalies vidutinio atlyginimo.
Garantinio fondo kompensacijos bankrutuojančių įmonių darbuotojams numatytos tik už tris mėnesius, nors kai kurioms LJL laivų įguloms atlyginimai nemokami jau pusmetį. Dienpinigiai, sudarantys nemenką dalį užsienyje dirbančių Lietuvos jūrininkų algų, išvis nenumatyti. Algų laiku negauna ir laivininkystės administracijos darbuotojai.
P.Bekėža stebisi veidmainiškais Susisiekimo ministerijos užmojais gelbėti laivininkystę negalvojant apie jos darbuotojus: „ Ar tai – ne žmonių mulkinimas ? Ar šitaip turėtų elgtis valdžia, kuriai patikėta ne tik saugoti valstybės turtą, bet ir ginti piliečių interesus“.
Laivininkystė – nevaldoma įmonė?
Lietuvos jūrų laivininkystės stebėtojų taryba ir valdyba įpareigojo įmonę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, net nurodė, kad terminas baigiasi trečiadienį. Tačiau Klaipėdoje įsikūręs LJL biuras – lyg apmiręs. Neseniai savo noru atsistatydinus įmonės generaliniam direktoriui Audroniui Lubiui, jo pareigas perėmė kažkoks patikėto asmens padėjėjas.
Susisiekimo ministerija aiškina, kad LJL laikinai vadovauja technikos direktorius Valerijus Adamonis, o šis tvirtina irgi jau įteikęs pareiškimą dėl atsistatydinimo. Pasivaikščiojus po laivininkystės pastatą Klaipėdoje, kur oficialiai darbuojasi 18 žmonių, susidaro įspūdis, kad ši įmonė nevaldoma – V.Adamonio neįmanoma surasti, kažin ar jis lankosi biure.
„Nėra kam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos – V.Adamonis įmonei tikrai nevadovauja. Tegul susisiekimo viceministras ir LJL valdybos pirmininkas Saulius Girdauskas inicijuoja bankrotą. Tada bent jau žinotume konkretų asmenį, pasirašiusį mirties nuosprendį laivininkystei“, – kalbėjo P.Bekėža.
Lietuvos jūrininkų sąjunga jau išsiuntinėjo rekomendacijas areštuotiems ir plaukiojantiems LJL laivams – įguloms patariama nepasiduoti pažadų nevykdančios valdžios vilionėms, aktyviai bendradarbiauti su Tarptautinės transporto federacijos (ITF) atstovais užsienio uostuose, informuoti juos apie darbdavių skolas.
Patarimas įguloms – kovoti iki galo
P.Bekėža jūrininkams pataria nerepatriuoti – nepalikti laivų užsienio uostuose, o ginti savo interesus: „Parskraidinti į namus vyrai atlygį už darbą matys kaip savo ausis. Tegul valstybė pirmiau atsiskaito su įgulomis. Pardavus LJL laivyną, SEB bankas visų savo skolų nesusigrąžintų – laivų kainos rinkoje smukusios“.
Atlyginimų negaunančios LJL motorlaivių „Romuva“ ir Raguva“ įgulos jau paprašė ITF pagalbos. Jų skundai ir civiliniai ieškiniai priimti. Tačiau su kuo ITF inspektoriams derėtis, jeigu Lietuvos jūrų laivininkystė iš esmės nevaldoma įmonė - nėra atsakingų ir įgaliotųjų vadovų ? Pagrindinio derybininko pareigas greičiausiai teks perimti susisiekimo viceministrui S.Girdauskui.
Jeigu areštuotų Lietuvos laivų įgulų civiliniai ieškiniai dėl nesumokėtų atlyginimų būtų nagrinėjami užsienyje, joms atsivertų galimybės susigrąžinti uždirbtus pinigus per varžytynes – tuomet pirmiausiai tenkinamos jūrininkų pretenzijos darbdaviams.
ITF inspektoriai jūrininkams rekomenduoja neplukdyti laivų į Klaipėdą, nes ten jų civiliniai ieškiniai būtų nagrinėjami tik pagal SEB bankui naudingą Įmonių bankroto įstatymą. LJL vadovybė neįstengia sumokėti įguloms jau priteistų atlyginimų.
„Vorutos“ kapitonas laivo nepaliks
Susisiekimo ministerija ir bankininkai žlungantį laivyną, be abejo, stengsis sugrąžinti į Lietuvą, kad galėtų čia organizuoti bankroto procedūras. Atlyginimų negaunantys jūrininkai gali neplukdyti į Klaipėdą laivų, ypač tų, kurie areštuoti pagal ITF reikalavimus, bet kiek laiko jie ištvers neaprūpinami maisto produktais, vandeniu, degalais ?
Tokių situacijų, kai nesąžiningi darbdaviai laivų įguloms nemoka atlyginimų, marina jas badu, pasak P.Bekėžos, būta ir anksčiau: „ITF atstovai užsienio uostuose areštuotų laivų jūrininkų likimo valiai nepalieka – organizuojama humanitarinė pagalba, vietiniai gyventojai sušelpia maisto produktais. Koks būtų Lietuvos įvaizdis, jei taip atsitiktų?“
„Aš savo laivo nepaliksiu, juk tai – valstybės turtas. Jeigu reikės, gyvensiu kajutėje pasišviesdamas žibaline lempa, kol viskas išsispręs“, – kalbėjo Portugalijos Aveiro uoste jau tris mėnesius su cemento kroviniu stovinčio LJL motorlaivio „Voruta“ kapitonas Saulius Mačiukas.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, ratifikavusi tarptautinę Darbo laivyboje konvenciją, kurioje numatyta darbdavių prievolė sąžiningai atsiskaityti su laivų įgulomis, savo lėšomis repatriuoti jūrininkus į gimtinę iš bet kokio pasaulio krašto.
Negali išspręsti vienos įmonės problemų
Šiandien su prezidente Dalia Grybauskaite susitikęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius informavo, kad Lietuvos jūrų laivininkystės padėtis katastrofiška – trijų užsienio uostuose sulaikytų motorlaivių („Romuva“, „Raguva“ ir „Venta“) einamosioms skoloms padengti reikia apie 5 mln. eurų. LJL skolos SEB bankui siekia 15 mln. eurų.
„Susitarti nepavyks, viską lemia kreditoriaus ekonominiai paskaičiavimai – kas jam naudingiau. Jeigu jam pasirodys naudingiau parduoti laivus, o ne metalo laužą, tai jis priims atitinkamus sprendimus“, – ne valstybės valdomos įmonės darbuotojų, o SEB banko interesus ir toliau atkakliai gynė R.Sinkevičius.
LJL akcijų kontrolinį paketą valdanti Susisiekimo ministerija taip pat pareiškė neturinti galimybės finansiškai gelbėti įmonės, nes valstybei tiesiogiai remti verslo įmones draudžia ES įstatymai.
Tačiau ES įstatymai kažkodėl pamirštami, kai ministerijai palaiminus, įmonės finansinė padėtis visą laiką buvo bloginama – iš bankų įmamos rizikingos paskolos, vienas po kito pusvelčiui pardavinėjami galintys rentabiliai dirbti laivai.
LJL sąskaitoje šiuo metu nėra nė cento. Trys laivai su kroviniais įstrigę JAV, Portugalijos, Senegalo uostuose – negali vykdyti reiso užduočių, nes valdytojai neturi pinigų degalams. Kai kur jau stinga ir maisto produktų. Taupant degalus, areštuoti laivai dirba avariniu režimu – išjungta elektros energija, ventiliavimo įranga.
Jau seniai užversta raštais ir įgulų skundais dėl LJL materialinių nepriteklių Susisiekimo ministerija tik dabar pasirūpino, kad SEB bankas palankiomis sąlygomis įmonei suteiks 650 tūkst. eurų paskolą, kurios esą užteks maistui, degalams, draudimui, kitokiems neatidėliotiniems reikalams.
„Neįsivaizduoju, kaip ši ministerija valdo visą šalies transporto sistemą, jeigu neįstengia išspręsti vienos įmonės problemų“, – stebėjosi LJS vadovas P.Bekėža.