„19 žmonių jau grįžta į krantą. Stengiamės, kad artimiausiu metu būtų išspręstas ir kitų LJL laivuose esančių jūrininkų repatriacijos klausimas“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Uoste priimant grįžtantį laivą bendradarbiaujama su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, kuri suteikė galimybę „Deltuvai“ švartuotis prie savo krantinės.
Kiti grįžti negali
Kiti užsienio uostuose įstrigę bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivai dėl įvairių priežasčių negalėtų išplaukti iš uostų, net jei gautų leidimus – jiems trūksta pinigų kurui, maistui ir kitiems būtiniems poreikiams, nors įmonės savininkės Susisiekimo ministerijos atstovai sako priešingai.
Liepos 24 dieną Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičiaus nutraukia atostogas. Penktadienį premjeras Vyriausybės rūmuose rengia pasitarimą, kurio metu bus aptariama „Lietuvos jūrų laivininkystės“ ekonominė ir finansinė padėtis bei problemos, iškilusios bendrovei priklausančiuose laivuose.
Į pasitarimą kviečiami Susisiekimo, Finansų, Užsienio reikalų ministerijų, „Lietuvos jūrų laivininkystės“, SEB banko vadovai ir atstovai.
Niekaip negali išplaukti
Užsienio uostuose įstrigę bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laivai dėl įvairių
priežasčių negalėtų išplaukti iš uostų, net jei gautų
leidimus – jiems trūksta pinigų kurui, maistui ir kitiems būtiniems
poreikiams, nors įmonės savininkės Susisiekimo ministerijos
atstovai sako priešingai.
Portugalijoje įstrigęs laivas „Voruta“, pasak jo kapitono,
negalėtų išplaukti iš uosto, net jei būtų panaikintas jo
areštas.
Kito – Italijos Taranto uoste esančio laivo „Romuva“
įgulos narys teigia, kad laivas neturi kuro, vandens, o LJL pervestus
pinigus už skolas pasiėmė uostas.
Pasak laivo „Voruta“ kapitono Sauliaus Mačiuko, laivas turi
degalų, tačiau neveikia vienas jo generatorių, kurio remontui nėra
pinigų, maisto likę tik savaitei, be to, neaišku, ką daryti su
laivo kroviniu.
„Nesutinku su šituo (kad laivas galėtų išplaukti – BNS).
„Vorutos“ problema, kad mes esame pakrauti, mes krovinį turime
nuvežti į Pusiaujo Gvinėją. Iki jos reikia plaukti 16 parų,
maisto produktų mes turime tik savaitei geriausiu atveju. Degalų mes
turime, užtektų iki Klaipėdos, iki Gvinėjos neužtektų“, – BNS
sakė Aveiro uoste esančio laivo kapitonas S.Mačiukas.
Pasak jo, įgulos asmens dokumentus yra paėmęs antstolis, nes
LJL yra įsiskolinusi per 400 tūkst. eurų už degalus, pirktus
prieš kelerius metus.
Pasak kapitono, laivas išplaukti negali ir dėl sugedusio vieno
iš dviejų dyzelinių generatorių – kol jis nesutvarkytas,saugios
laivininkystės institucijos neleistų laivui plaukti, o remontui
nėra pinigų.
„Mums sugedo vienas iš pagalbinių variklių, kuris gamina
elektros energiją – sugedo kapitaliai – sprogo cilindrų blokas,
todėl laivo registras, kuris kuruoja laivą, uždraudė mums
išplaukti, kol nebus atstatytas šis pagalbinis dyzelinis
generatorius.
Laive yra du, mes naudojame tik vieną. Kuro mes gavome
pirmadienį tik 25 tonas, tai jo užteks geroms dviem savaitėms“, –
aiškino S.Mačiukas.
Italijoje laivas neturi vandens
Susisiekimo viceministrui teigiant, kad keturiais užsienio uostuose įstrigusiais „Lietuvos jūrų
laivininkystės“ laivais pasirūpinta, Italijos Taranto uoste
esančio laivo įgulos narys teigia, kad laivas neturi kuro, vandens,
o pervestus pinigus už skolas pasiėmė uostas.
„Niekaip laivas negali išplaukti, nes neturim nei kuro, nieko.
Visas kuras kaip mazutas yra atšalęs, katilas neveikia, kad
galėtume pašildyti. Niekaip mes negalime paleisti net paprasto
dyzelinio generatoriaus, kuris aprūpina laivą elektros energija“,
– BNS sakė trečiasis „Romuvos“ mechanikas Eduardas Koserevas.
Jis teigė girdėjęs, jog pinigai degalams pervesti, tačiau juos
pasiėmė uosto kapitonas.
„Niekas nieko mums nepraneša, mes tik girdėjome, kad yra
pervesti pinigai – 57 tūkst., tik nežinau, eurų ar dolerių. Viską
pasiėmė uosto kapitonas už uosto aptarnavimą ir mums kuro, kaip
suprantu, gali ir nebūti“, – teigė jūreivis.
Tuo metu susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas tikino, kad
visais laivais ir jų įgulomis yra pasirūpinta, žmonės turi
vandens ir maisto.
„Visais laivais pasirūpinta, visiems laivams užpildytas kuras,
neturiu naujausios informacijos, kaip yra Italijoje, bet vakar vakare
buvo sumokėta už kurą. Tai visi laivai yra paruošti, yra vandens,
maisto produktų, medikamentų ir laukiame sprendimų, uostų leidimų
arba aiškios žinios iš uostų, kokia komanda turi likti laive, kad
jis būtų saugiai frachtuotas“, – BNS sakė LJL valdybos
pirmininkas S.Girdauskas.
Jis neprognozavo, kada laivai galės išplaukti iš uostų, nes
tam reikia panaikinti areštus, o derybos vyksta lėtai. Pasak jo,
pavyzdžiui, Dakare esančio laivo negalima išplukdyti iš uosto,
nors jis visiškai tam pasiruošęs.
„Derybos vyksta, kas valandą tie procesai vyksta, bet ir
situacija keičiasi kas valandą. Kol nepavyks rasti kompromiso su
kompanijomis, kurios uždėjo areštus, tol negausime galimybės laivui
išeiti, nors laivą esam paruošę, užpildę kuru, įgula
pasiruošusi“, – BNS aiškino viceministras.
Skolos – 20 milijonų eurų
Užsienio uostuose sulaikytuose penkiuose bendrovės laivuose yra
apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams skolinga daugiau nei 1,5
mln. eurų, o visos jos skolos siekia apie 20 mln. eurų.
Kaip nurodė susisiekimo ministras, situacija su įstrigusiais ar
sulaikytais laivais yra „pakankamai sudėtinga“, nors Susisiekimo
ministerija su kreditoriais yra susiderėjusi dėl 650 tūkst. JAV
dolerių repatriacijai, kurui, vandeniui, draudimui, ir šie pinigai
iki galo dar nėra išnaudoti, iš kiekvieno laivo įgulos renkama
informacija apie likusius išteklius.
Dėl jūrininkų parsigabenimo iš areštuotų laivų R.Sinkevičius sakė, kad ne visi jie nori tai
padaryti. Be to, kad būtų užtikrintas saugus laivo stovėjimas,
reikalaujama jame palikti bent minimalų jūrininkų skaičių.
„Taigi visiems galintiems ir norintiems grįžti į Lietuvą
ieškosime geriausių sąlygų, finansuosime repatriacijos išlaidas,
kad jie sugrįžtų“, – tikino ministras.
Stebėjo tik pasyviai
Kritiką dėl „Lietuvos jūrų laivininkystės“ susisiekimo
ministrui išsakė ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak šalies
vadovės vyriausiosios patarėjos, Prezidentės nuomone, Susisiekimo
ministerija, kuri yra pagrindinė „Lietuvos jūrų laivininkystės“
akcininkė, daug metų pasyviai stebi vis prastėjančią bendrovės
situaciją ir nesiima būtinų ir veiksmingų sprendimų, kai kurie
laivai dar areštuoti gegužę.
„Prezidentės teigimu, du mėnesius tylėti ir slėpti situaciją
yra nepateisinamas aplaidumas. Situacija užsitęsė ir prieita riba.
Ministerija turi nustoti maitinti žmones tuščiais pažadais ir imtis
ryžtingų sprendimų. Pirmiausia, Prezidentės nuomone, turi būti
pasirūpinta svetimuose uostuose įstrigusiais žmonėmis, bet kartu
būtina priimti ir reikalingus sprendimus dėl pačios bendrovės
ateities, kad ir kokie skausmingi jie būtų“, – Prezidentės poziciją
išsakė D.Ulbinaitė ir pridūrė, kad šis atvejis tik patvirtina
įsisenėjusias ir ydingas valstybės įmonių valdymo tradicijas.
Vadybos kokybė, pasak Prezidentės, valstybės įmonėse turi keistis
nedelsiant.
Susisiekimo ministras nepavydėtiną bendrovės
„Lietuvos jūrų laivininkystė“ būklę aiškino dešimtmetį trukusia
sudėtinga rinkos situacija ir viltimis, kad ji atsigaus. Tokias pat
viltis greičiausiai puoselėjo ne tik bendrovės valdyba, bet ir
kreditoriai, skolinę pinigus ir nekėlę bankroto bylos. 2002-aisiais
„Lietuvos jūrų laivininkystė“ paėmė 13 mln. dolerių paskolą iš SEB
banko. Sunkiai besivertusią kompaniją buvo siūlyta
restruktūrizuoti, privatizuoti, didinti įstatinį kapitalą ir pan.
Klausiamas apie tai, koks bus penkių skirtingose pasaulio
šalyse esančių laivų likimas bendrovei paskelbus bankrotą,
susisiekimo ministras negalėjo pasakyti, ar užteks bendrovės turto
padengti kreditoriniams įsipareigojimams, nes tokiu atveju laivai ir
kitas turtas bus parduodamas. Skaičiuojama, kad tam gali prireikti
dar apie 5 mln. eurų.
Grįžo pirmasis laivas
Į Lietuvą grįžo pirmasis iš areštuotų AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivų – laivas „Deltuva“, parplaukęs iš Gdansko jūrų uosto. Artimiausiomis valandomis šis laivas įplauks į Klaipėdos uostą.
„19 žmonių jau grįžta į krantą. Stengiamės, kad artimiausiu metu būtų išspręstas ir kitų LJL laivuose esančių jūrininkų repatriacijos klausimas“, – sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas.
Uoste priimant grįžtantį laivą bendradarbiaujama su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, kuri suteikė galimybę „Deltuvai“ švartuotis prie savo krantinės.