Užsienyje plušantys Šiaurės Korėjos gyventojai – viena priežasčių, kodėl ši šalis išlaiko palyginti stabilią valiutą.
Žmogaus teisių stebėtojai darbo sąlygas, kuriomis šiaurės korėjiečiai atgabenami dirbti Rusijoje vadina vergiškomis. Tačiau Šiaurės Korėjos vadas Kim Jong-unas neseniai nurodė padidinti tokių brigadų skaičių.
Rusijos ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas, BBC žurnalisto paklaustas apie Šiaurės Korėjos piliečių išnaudojimą Tolimuosiuose Rytuose, atsakė, jog nutraukti ryšius su Šiaurės Korėjos politinėmis ir ekonominėmis struktūromis vargu ar verta.
Tokie Rusijos ir Šiaurės Korėjos ryšiai plėtojasi jau seniai. Oficialiuose dokumentuose nurodyta, kad 1967–1995 m. Sovietų Sąjunga ir Šiaurės Korėja buvo sutarusi, kad šiaurės korėjiečiai Sibiro teritorijoje ir Tolimuosiuose Rytuose dirbo miško ruošos darbus.
2011 m. Kim Jong-ilas lankėsi Rusijoje, kur, kaip rodo Pietų Korėjos žvalgybos duomenys, sutarė padidinti skaičių savo piliečių, siunčiamų plušti Rusijoje.
Pastaruosius du dešimtmečius Šiaurės Korėjos gyventojai į Rusiją važiuoja dėl nedarbo ir skurdo.
Žiauriai skamba tai, jog iki 70 proc. mėnesio atlyginimo, kuris tėra vargani 40–100 JAV dolerių, iš darbininkų paima valstybė kaip ištikimybės vadui ženklą.
Balandį Tolimųjų Rytų plėtros ministro pavaduotojas Maksimas Šereikinas pareiškė, jog Šiaurės Korėja pasiruošusi į Tolimuosius Rytus siųsti nenormuojamą skaičių darbininkų ir gali tapti alternatyva Kinijai. Valdininkas įsitikinęs – tuo reikia naudotis, „jei gauname pigių ir dar gerai valdomų resursų, nes jie – disciplinuoti, o Šiaurės Korėja rūpinasi organizacine tvarka“.
Šiaurės korėjiečiai statė ir Tolimųjų Rytų federalinio universiteto kompleksą, kur 2012 m. gyveno APEC (Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo) šalių lyderiai.
Tuomet šio universiteto ekonomikos profesorius Aleksandras Latkinas kanadiečių laikraščiui „The Globe and Mail“ kalbėjo, kad šiaurės korėjiečiai laikomi geriausiais darbininkais, mat besąlygiškai pluša nuo ryto iki nakties, nereikalauja didelio atlygio ir normalaus maisto, nesiskundžia ir dėl gyvenimo sąlygų.
Vietos verslininkai leidiniui pasakojo, kad kelios savaitės iki suvažiavimo valdžia nurodė nebesiųsti užsieniečių į statybas, mat bijojo sulaukti kritikos iš tarptautinės bendruomenės.
Turint omenyje šį kontekstą verta paminėti, kad 2014 m. Rusija savo partneriams Azijoje dovanojo 10 mlrd. JAV dolerių skolas. Ši suma sudarė 90 proc. visų skolų.
Parengta pagal „Newsru.com“
