Įmonei gali tekti sumokėti keliasdešimties milijonų eurų baudą tuo atveju, jei baigusi tyrimą dėl išardyto geležinkelio ruožo EK nuspręstų, kad taip buvo pažeistos ES antimonopolinės taisyklės. Vadinasi, „Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudojo savo monopoline padėtimi ir ribojo konkurenciją Lietuvos ir Latvijos rinkose.
S.Dailydka teigė, kad net ir tuo atveju, jei EK „Lietuvos geležinkeliams“ skirs baudą, bus kreipiamasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, jog atidaryti šio ruožo ekonomiškai neverta.
„Šis projektas – niekada ekonomiškai neatsiperkantis. Jei ne 2008 m. krizė, mes jį būtume atstatę. Tačiau numatyti srautai – iš fantazijos srities. Jų tokių niekada tame maršrute ir nebuvo. Geriausiu atveju per dvi dienas juo pravažiuodavo vienas sąstatas“, – teigė S.Dailydka.
Anot jo, Lenkijos, Latvijos specialistai atliko ekspertizę, kurioje taip pat kalbama, jog Rengės ruožo tiesti neverta nei dėl ekonominių priežasčių, nei dėl itin prastos keli būklės.
Teigiama, jog naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“, kaip suinteresuotai šiuo ruožu įmonei, buvo siūlyta finansiškai prisidėti atstatant Rengės ruožą, tačiau ji atsisakė. S.Dailydkos teigimu, „Orlen Lietuva“ net buvo raštu pranešęs, jog šios linijos jiems nereikia.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas daro prielaidą, kad „PKN Orlen“, reikalaudami nubausti geležinkelius už išardytą ruožą, mėgina pateisinti savo nesėkmingas investicijas į Lietuvą. „Tai – jų taktikos reikalai“, – kalbėjo S.Dailydka.
„Lietuvos geležinkeliams“ gali tekti sumokėti keliasdešimties milijonų eurų baudą tuo atveju, jei baigusi tyrimą dėl išardyto geležinkelio ruožo EK nuspręstų, kad taip buvo pažeistos ES antimonopolinės taisyklės. Vadinasi, „Lietuvos geležinkeliai“ pasinaudojo savo monopoline padėtimi ir ribojo konkurenciją Lietuvos ir Latvijos rinkose.
Į tokias naujienas sureagavo ir prezidentė. Ji priekaištavo įmonei, jog ši per menkai bendradarbiavo su tyrimą atliekančia EK.
„Lietuvos geležinkeliai“, 2008-aisiais išardę kelio ruožą, aiškino, jog to reikėjo dėl remonto. Dėl šios priežasties naftą iš Būtingės terminalo į naftos perdirbimo gamyklą vežanti „PNK Orlen“ turi daryti lankstą.
„Lietuvos geležinkeliai“ savo ruožtu aiškina, jog jie EK buvo teikę siūlymų, tarp kurių būta ir minties atstatyti Rengės ruožą, tačiau EK įmonės siūlymus atmetė.
Pervežė mažiau keleivių
Per metus – šių metų pirmąjį pusmetį lyginat su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu – „Lietuvos geležinkelių“ keleivių pervežimas mažėjo 140 tūkst.
Mažėjo tiek vietiniai, tiek tarptautiniai keleivių pervežimai. Anot „Lietuvos geležinkelių“ Plėtros departamento direktoriaus Virgilijaus Jastremsko, taip nutiko dėl to, kad šiuo metu labai intensyviai atnaujinama Lietuvos teritorijoje esanti „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra, o tarptautiniams maršrutams poveikį darė politinė situacija.
„Tranzitas į Kaliningrado sritį stipriai sumažėjo – trečiųjų šalių keleiviai „Lietuvos geležinkeliais“ važinėja gerokai mažiau“, – sakė V.Jastremskas.
Per metus smuko ir krovinių pervežimas – jų pervežta 600 tūkst. tonų mažiau. Pagrindinė to priežastis – sumenkę srautai į Kaliningradą. „Lietuvos geležinkeliams“ čia koją kiša tai, jog nemažai krovinių Kaliningradą pasiekia laivais. Be to, žadama, jog keltų reisų daugės.
„Todėl ieškome ir kitų rezervų: aktyviai dirbame su Kinija, Turkija ir Kazachstanu, kur rugsėjį atidarysime savo atstovybę. Čia dirbs trys žmonės: vienas iš Lietuvos, du – vietiniai“, – kalbėjo S.Dailydka.
„Lietuvos geležinkelių“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį sumenko 3,2 proc. iki 215 mln. eurų, o grynasis pelnas išaugo 2,4 karto iki 5,1 mln. eurų.
