Kryme rusai ukrainiečius vaiko kaip muses nuo barščių

Rusai moka tampyti nervus ne tik Baltijos valstybių verslininkams. Savaitės pradžioje, rugjūčio 3-iąją jie bent jau leidosi su latviais į kalbas apie tai, kokias klumpes šie dar turi numinti, kad vėl būtų atkelti vartai prekybai žuvų konservais.

Ką įvežti iš Ukrainos, o ko – ne, ties Krymo vartais sprendžia Rusijos tarnybų inspektoriai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ką įvežti iš Ukrainos, o ko – ne, ties Krymo vartais sprendžia Rusijos tarnybų inspektoriai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Audrė Srėbalienė

Aug 4, 2015, 5:40 PM, atnaujinta Oct 22, 2017, 1:21 AM

Žuvies ir žemės ūkio produktai – tai silpniausia importo grandinės vieta, kurią Rusijos tarnybos trauko kada tik panorėjusios.

Pastaruoju metu rusams užkliuvo ukrainiečių bulvės ir kiaušiniai, gabenami iš Ukrainos į Krymą. O jame rusai išties jaučiasi kaip namie.

Bulvės, suėstos kandžių? Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba – „Rosselchoznadzor“ – koją ką tik pakišo bulvių eksportuotojams, tiksliau – įmonei, gabenusiai jas iš vienos Ukrainos vietos į kitą.

Teigiama, kad tarnybos inspektoriai, dirbantys „Rosselchoznadzoro“ padalinyje Kryme ir Sevastopolyje, Krasnoperekopsko muitinės poste sulaikė 10 tonų bulvių siuntą, kurią iš Ukrainos į Krymą gabeno Kijeve registruota bendrovė.

Įtarus, kad bulvės yra užkrėstos tam tikrais parazitais, jų mėginių buvo paimta tyrimams.

Aiškinama, kad pasienyje basidarbuojantys „Rosselchoznadzor“ tarnybos inspektoriai, tikrindami bulvių siuntą, aptiko plika akimi matomų gyvų bulvinių kandžių. Tai, kad bulvės yra užkrėstos, esą, patvirtino ir karantininė ekspertizė, atlikta „Rosselchoznadzor“ Kryme. Tad bulvių siuntos gabentojams teko sukti ratus atgal.

Neįtiko ir kiaušiniai

Pasienio kontrolės poste besidarbuojantys „Rosselchoznadzor“ inspektoriai privertė apsisukti ir iš Ukrainos į Krymą atriedėjusio vilkiko vairuotoją. Pastarasis į Simferopolį gabeno 760 dėžių, į kurias buvo sukrauta apie 274 tūkst. vištų kiaušinių. Dokumentuose buvo nurodyta, kad kiaušiniai gabenami iš Kijevo regiono.

Tačiau, „Rosselchoznadzor“ teigimu, tikrinant krovinį paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalyje pakuočių buvo sukrauti kiaušiniai be ženklinimo įspaudų – nuorodos, iš kokio paukštyno jie yra gabenami. Jei neįmanoma nustatyti tikrosios „kilmės vietos“, nevalia tokių kiaušinių pardavinėti žmonėms, nes tai kelia pavojų jų sveikatai. O kas, jei jie – seni? Arba užkrėsti salmonelėmis?

Anot „Rosselchoznadzor“ atstovų, ženklinimo spragos – tai grubus teisės aktų pažeidimas, todėl krovinys taip ir nebuvo įleistas į Krymą. Tačiau ar tikrai kiaušiniai nebuvo tinkamai paženklinti, žino tik juos į Krymą siuntusi įmonė.    

Konsultuoja latvius

Nerimas vis dar kausto Latvijos šprotų gamintojus. Jau pora mėnesių, kaip rusai jų nebeperka.

Pirmadienį „Rosselchoznadzor“ Latvijos maisto ir veterinarijos tarnybai (MVT) suteikė techninių konsultacijų.

Derybos tarp abiejų tarnybų rugpjūčio 3-iąją vyko, suorganizavus telefoninę konferenciją. Joje buvo aptariama latvių pateikta informacija, kurią jie parengė reaguodami į „Rosselchoznadzor“ inspektorių išvadas, surašytas po pastarųjų viešnagės gegužę Latvijos žuvies perdirbimo įmonėse.

Anot Rusijos rinkos prievaizdų, šiuo metu analizuojami Latvijos MVT pateikti duomenys, bet visą šį procesą apsunkina tai, kad dalis svarbios informacijos nėra išversta iš latvių į rusų kalbą.

Vis dėlto latviams neliko nieko kita kaip padėkoti „Rosselchoznadzor“, kad ši bent jau skiria laiko susiklosčiusiai situacijai įveikti – suteikia konsultacijų. Ž

uvies perdirbimas Latvijai – strategiškai ypač svarbi maisto pramonės sritis.

Išverstus dokumentus pažadėta pateikti per porą savaičių.

„Rosselchoznadzor“ latviškų bei estiškų šprotų importą uždraudė šių metų birželio pradžioje. Rusų netenkino žuvininkystės įmonių kokybės užtikrinimo sistema. Nors žuvų importas buvo uždraustas prieš metus paskelbus embargą, žuvų konservams jis negaliojo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.