Priminsime, kad Rusijos žemės ūkio ministerija liepos 28 dieną parengė ir pateikė vyriausybei svarstyti nutarimo projektą dėl sankcijomis uždraustų maisto produktų naikinimo. Prezidentas Vladimiras Putinas liepos 29 dieną pasirašė įsaką dėl tokių produktų sunaikinimo nedelsiant, jeigu juos bus bandoma įvežti į Rusijos teritoriją.
Pasirašius įsaką internete pasirodė peticija, raginanti jį atšaukti. Per keletą valandų šią peticiją pasirašė šimtai žmonių, o šįryt 9 val. Lietuvos laiku parašų skaičius jau siekė 245 tūkstančius.
Dauguma Rusijos gyventojų piktinasi: kam naikinti maistą, kai jį galima atiduoti vargšams, kurių paskelbus sankcijas padaugėjo. Ekspertai kalba ir apie tai, kad įsakas dvelkia korupcija. O brangių laikrodžių kolekcija išgarsėjęs prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nors ir abejoja svetainės Change.org, kur renkami parašai po peticija, patikimumu, žadėjo „apie tai pranešti prezidentui“. Į žurnalisto klausimą, ar yra koks nors šansas, kad padėtis gali pasikeisti, Peskovas atsakė: „Aš negaliu atsakyti į jūsų klausimą. Prezidento įsakas įsigalioja, ir jį privalu vykdyti“, – rašo „NEWSru.com“.
Rusijos federalinės vartotojų teisių ir žmogaus gerovės gynimo priežiūros tarnybos („Rospotrebnadzor“) duomenimis, 2014 metais jos pastangomis buvo užkirstas kelias įvežti į šalį daugiau kaip 2,7 tūkstančio tonų nelegalių maisto produktų. Kas jau kas, o pagal sovietinį kurpalių sukurptos įvairios kontroliuojančios tarnybos, „A-bė-vė-gė-dė-ė-žė-zė – komnadzorai“, kaip šiandien pasakytų poetas Vladimiras Majakovskis, nesnaudžia ir dirba „aplenkdamos grafiką“.
Štai ir užvakar agentūrai „RIA Novosti“ Federalinė veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos („Rosselchoznadzor“) atstovė spaudai Julija Melano pasigyrė: „Šiandien Samaroje naikinama prekių siunta, sulaikyta dar balandį, – šeši vilkikai su 114 tonų kiaulienos, kurios kilmės šalis dokumentuose buvo nurodyta Brazilija, tačiau Brazilija nepatvirtino sertifikatų autentiškumo, o „Rosselchoznadzor“ įtaria, kad ši produkcija buvo pagaminta Europos Sąjungoje.“ Ar bus naikinama tik pati produkcija, ar kartu su ja ir vilkikai, pareigūnė, tiesa, nepasakė... Kol kas tikslių instrukcijų iš Kremliaus nėra.
Kadangi nelegalios produkcijos į Rusiją atkeliauja nemažai, visiems parūpo, kaipgi valdžia iš tiesų ketina ją naikinti. Tad pastarosiomis dienomis tiek įvairios žinybos, tiek politikai, tiek eiliniai piliečiai ėmė siūlyti savo idėjas, kaip geriau pasielgti su kontrabandiniu maistu. Leidinys „Gazeta.Ru“ atrinko penkias populiariausias idėjas, kaip derėtų elgtis su šia kontrabanda.
1. Visiškai sunaikinti
Daugiausia diskutuojama apie galimybę panaudoti konfiskuotą kontrabandinę produkciją. Priežiūrą vykdančios žinybos kol kas laikosi nuomonės, kad ją reikia visiškai sunaikinti.
Pasak „Rospotrebnadzor“ vadovės Anos Popovos, niekas negali garantuoti, kad tie produktai yra saugūs, nes jie įvežami pateikus suklastotus fitosanitarinius sertifikatus.
Todėl, pasak pareigūnės, ši produkcija negali būti deramos kokybės, saugi, tad nėra kito kelio, kaip tik ją sunaikinti, utilizuoti.
Tos pačios nuomonės laikosi ir „Rosselchoznadzor“. Minėta Julija Melano pareiškė, kad ši tarnyba nenagrinėja galimybės produktus perdirbti.
Ji pridūrė, kad mėsos ir pieno produktai bus deginami, nes tai yra didelės biologinės rizikos produktai. Augaliniai produktai bus vežami į sąvartynus ir naikinami „natūraliu būdu“.
2. Perdirbti ir sušerti gyvuliams
„Rosselchoznadzor“ neatmeta ir kitos galimybės – produktus perdirbti ir vėliau panaudoti. Šios pozicijos laikosi žinybos vadovo pavaduotojas Aleksejus Aleksejenka. Jo nuomone, iš perdirbtų produktų būtų galima gaminti pašarus.
„Nebūtina statyti specialaus krematoriumo. Prekės bus naikinamos įvairiai, atsižvelgiant į regioną, žiūrint, kur kokios galimybės. Mėsai, pieno produktams – maksimalus utilio (tinkamų perdirbti atliekų, antrinių žaliavų. – Red.) perdirbimo gamyklų panaudojimas, tai yra ten, kur visa tai galima panaudoti kaip žaliavą baltyminiams miltams gaminti ir šerti gyvulius. Jeigu mes perdirbsime utilio perdirbimo gamyklose, tai netgi gausime pelno“, – įsitikinęs jis.
Pasak pareigūno, kai kuriuos produktus perdirbti tokiu būdu neapsimoka, o naikinant daržoves ir vaisius bus patiriama nuostolių, nes uždrausta produkcija bus naikinama buldozeriais.
Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Ukrainoje Mykolajivo muitinė konfiskuotą produkciją panaudojo originaliai – atidavė zoologijos sodo gyventojams, atkreipia dėmesį „Gazeta.Ru“ korespondentė Veronika Lisovskaja į dar vieną galimą konfiskuotų produktų panaudojimo būdą.
3. Perdirbti ir tręšti augalus
Ekologai siūlo savo ekologišką ir dargi naudingą kontrabandinių produktų panaudojimo būdą. Anot jų, iš tų produktų reikia gaminti trąšas ir taip kelti savo šalies žemės ūkį.
„Teisingiausia išeitis – kad visos konfiskuotos maisto atliekos būtų nukreipiamos trąšoms gaminti. Vėliau jas būtų galima panaudoti jau mūsų laukams, mūsų žemės ūkio reikmėms“, – sakė projekto „MosEko“ koordinatorius Michailas Antonovas kalbėdamas per radijo stotį „Govorit Moskva“ („Kalba Maskva“). Jo nuomone, vežti produktus į sąvartyną nevalia, nes jiems pūvant išsiskirs metanas. Negalima jų ir deginti, nes gali susidaryti kenksmingų degimo produktų, pavyzdžiui, degant pakuotėms.
4. Neperdirbti ir išdalyti mažaturčiams, pensininkams ir/arba vaikams
Kai kurie žinomi žmonės ir daugybė internautų ragina spręsti Rusijos valdžiai neįtinkančių produktų likimą taip, kad būtų naudos visuomenei. Pavyzdžiui, išdalyti vargstantiems žmonėms, o tai, suprantama, būtų prasminga, atsižvelgiant į „kritinį“ vargšų skaičių Rusijoje, teigia V.Lisovskaja. Rusijos žydų bendruomenių federacijos prezidentas Aleksandras Boroda siūlo perduoti kontrabandinius maisto produktus labdarai, nes toks būdas – racionalesnis ir teisingesnis negu utilizavimas, teigia agentūra „Interfaks“.
Jį palaiko stačiatikių dvasininkas Aleksejus Uminskis. Jo nuomone, konfiskuotus produktus galima atiduoti vargšams, benamiams ir pagyvenusiems žmonėms per labdaros organizacijas.
„Tokia mintis gali kilti galbūt tik persisotinusiam žmogui, kuris pastaruosius dešimtmečius nematė vargo, nieko nestokojo ir dėl populizmo bei kvazipatriotizmo pasirengęs vaizduoti ką nors panašaus, – sakė archijerėjus. – Bet iš esmės ši idėja beprotiška, kvaila ir niekšiška.“
5. Neperdirbti ir siųsti į Donbasą
Kai kurių valdininkų nuomone, jeigu jau negalima pamaitinti savų vargšų, galima pamėginti pagelbėti svetimiems. Pasiūlymą persiųsti konfiskuotus maisto produktus į Donbasą pateikė Dūmos deputatas Andrejus Krutovas.
„Prašau apsvarstyti... galimybę pasiųsti šiuos produktus Donbaso gyventojams, kurie patiria didelių sunkumų maisto produktų tiekimo srityje“, – teigiama jo laiške, išsiųstame žemės ūkio ministrui Aleksandrui Tkačiovui.
Tad ar suliepsnos deginamų maisto produktų laužai Rusijoje? Ar prezidentas V.Putinas reaguos į ketvirčio milijono žmonių kolektyvinį prašymą nenaikinti maisto produktų ir atšauks nuo šiandien įsigaliojantį savo įsaką? Rusijos varguoliai to laukia su nerimu.
Parengė Eugenija Grižibauskienė
