„Prieš metus, kai Rusija įvedė embargą, būta sujudimo siūlant būtiniesiems maisto produktams sumažinti PVM.
Kartu su kitomis verslo asociacijomis siūlėme Seimui, kad būtų atgaivinta ši idėja.
Bet tada premjeras nuvyko pas prezidentę – abu pasibarė, ir viskas atlėgo.
Manau, kad šiuo metu valstybė kaip tik turėtų skatinti vartojimą, bet to nedaro. Atvirkščiai, norima ir ubago lazdą apmokestinti. Juk mūsų šalyje net pusė bendrojo vidaus produkto sukuriama iš PVM“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo „KG Group“ įmonių grupės vadovas, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Tautvydas Barštys.
Pastriksėjo ir sustingo
Iš tiesų, Seimas pernai rudenį buvo kiek sujudęs tai vienai, tai kitai frakcijai suskatus registruoti įstatymo pataisas – sumažinti dabartinį maisto produktams taikomą 21 proc. PVM mokesčio tarifą.
Valdantieji siūlė nuo 2015 metų sausio iki 5 procentų sumažinti PVM tarifą mėsai, žuviai ir jų gaminiams, žalieji – vaisiams ir daržovėms.
Politikų argumentai buvo panašūs: sunkmečiu panaikintos PVM lengvatos mažina maisto pramonės įmonių konkurencingumą, nes jų gaminiai vien dėl didesnių mokesčių yra daug brangesni nei kitose ES šalyse.
Bet tokie siūlymai atsitrenkė į kitokių argumentų sieną – esą to PVM sumažinimo vartotojai nepajus, nes prekybininkai padidintų antkainius.
Perka daugiau nei lenkai
Po tokių „protingų“ savos valdžios žingsnių lietuviai būriais dabar traukia į kaimyninę Lenkiją.
Punske esančios maisto prekių parduotuvės „Valdi“ savininko Wadyslawo Krakowscy teigimu, lietuviai – dažni jo svečiai: „Žmonės, kurie važiuoja į Lenkiją per Kalvariją, paprastai suka Suvalkų link.
Tačiau pas mus dažniau atrieda žmonės naujaisiais keliais – nuo Mockų ar Sangrūdos. Jiems dar arčiau mūsų parduotuvė nei pačioje Kalvarijoje.“
Pasak verslininko, patys Punsko gyventojai kasdieniam prekių krepšeliui vidutiniškai išleidžia 25–30 zlotų (apie 6–7 eurus), o atvykę lietuviai – tris keturis kartus daugiau, nes daug maisto perka ir atsargoms.
„Turime ir lietuviškų gaminių – juodos duonos, giros, alaus, sūrių, šaltai rūkytų dešrų. Juoba kad tokių dešrų patys lenkai negamina, čia kitokios receptūros.
Lietuviškas prekes noriai šiuo metu perka ir kitų šalių turistai.
Ne kiekvienas, kuris apsilanko Punske, vėliau jau traukia į Lietuvą“, – pasakojo W.Krakowscy.
Krauna pilnas bagažines
Suvalkuose „Lietuvos ryto“ kalbinti tautiečiai neslėpė, kad jie mielai pinigus išleistų tėvynėje, jei atlyginimai būtų europietiški.
Lietuvius atpažinti galima iš toli – prie automobilių bagažinių stovinčiuose vežimėliuose sukrauti kalnai maisto bei pramoninių prekių.
„Mus valdžia ragina šūkiu „Rinkis prekę lietuvišką!“, bet kainos Lenkijoje perpus arba dar labiau mažesnės nei pas mus.
Jei lietuviai į Lenkiją atvažiuoja net iš Kauno ar Vilniaus, vadinasi, verta sukarti šitiek kelio“, – kalbėjo prekybos centre „Lidl“ apsipirkusi lietuvių pora.
Kita užkalbinta lietuvė džiaugėsi, kad už 45 eurus prisikrovė prekių pilną bagažinę, ir pateikė retorinį klausimą: „O kiek Lietuvoje už tokią sumą nusipirkčiau?“
Užkalbintas kaunietis į Suvalkus atvyksta apsipirkti vieną kartą per mėnesį. Tą patį jis darydavo ir pernai.
„Išleisdavome apie tūkstantį litų ir Lietuvoje mėnesį neidavome į parduotuves, nebent duonos. Dabar tą patį čia perkame už eurus ir kaskart sutaupome apie 200 eurų“, – dėstė atvykėlis.
Tuo metu iš Lietuvos į Suvalkus atvykęs ūkininkas su žmona neslėpė nuoskaudos: „Parduodame pieną, o jo produktus perkame Lenkijoje. Kur tai matyta? Tiesiog pikta.
Mes, ūkininkai, už litrą pieno gauname 11 euro centų. Pavyzdžiui, Lenkijoje jogurto indelis kainuoja 1,09 zloto, o pas mus – daugiau kaip 1 eurą.“
Prekes užsako internetu
Būtiniausių prekių iš Lenkijos lietuviai užsisako ir internetu.
„Aš ką tik priėmiau užsakymą. Vyras su žmona jau ne pirmą kartą užsisakė audinių, kuriuos tiekia siuvėjams Lietuvoje ir Latvijoje. Tai jų šeimos verslas. Jie turi nedidelį sandėlį, o visą kitą darbą atlieka internetu. Ir taip užsidirba“, – kalbėjo Tomas B., vienas prekių katalogo pirklenkijoje.lt savininkų.
Šis portalas maždaug prieš porą metų sutelkė keletą Lietuvos ir Lenkijos įmonių. Gavusios užsakymą internetu jos į mūsų šalį atgabena įvairiausių prekių – ne tik maisto produktų, bet ir gyvūnų ėdalo, buitinės technikos, drabužių, avalynės, bižuterijos, net leidinių.
„O taip, yra knygų, kurios ypač perkamos. Bendradarbiaujame ir su leidyklomis. Vis dėlto didžiausia mūsų sėkmė, kad jau turime nemažai klientų, kurie nuolat užsisako prekių. Žmonėms priimtina, kad Lenkijoje jų kainos yra daug mažesnės, o jos dar labiau sumenksta perkant internetu. Juk mums nereikia samdyti daugybės darbuotojų kaip kad parduotuvėms. Turime sandėlį, o prekes atsigabename tiesiai iš tiekėjų“, – aiškino Tomas B. Jo teigimu, lietuviai internetu užsisako kuo įvairiausių gaminių.
„Iš Lenkijos vežame viską, ką tik įmanoma legaliai – nepažeidžiant įstatymų – atgabenti. Priimame ne tik užsakymus. Jei riekia lietuviams pagalbos, padedame jiems susirasti nuolatinį žaliavų ar prekių tiekėją, sudaryti sutartis – suteikiame galimybę bendradarbiauti.
Mums ir patiems tai – į naudą. Nes tai – ir būsimi prekių gabenimo užsakymai“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Jo teigimu, lietuviai ne šiaip sau Lenkijoje išlaidauja. „Maisto prekės pigesnės jau vien dėl to, kad PVM ten yra gerokai mažesnis. Tiesa, jis priklauso nuo prekių rūšies – atsižvelgiant į tai taikomas 5 proc., 8 proc. arba 23 proc. PVM tarifas“, – sakė Tomas.
Kita vertus, Lenkijoje prekės atitinka vartotojų piniginės storį. Juk visi žino, kad pigūs gaminiai negali būti aukščiausios rūšies.
PVM lengvatos Lietuvoje
5 proc. – kompensuojamiesiems vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms.
9 proc. – knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.
9 proc. – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio leidinius.
9 proc. – keleivių bei bagažo vežimo paslaugoms. 9 proc. – apgyvendinimo paslaugoms.
9 proc. šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti ir karštam vandeniui (taikomas iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Šaltinis – Finansų ministerija
