Lrytas.lt portalo skaitytojai mano, kad šernai Aukštaitijoje pasėjo ne tik afrikinio kiaulių maro užkratą, bet ir neteisybės virusą.
Ši liga tarsi padalino Anykščių rajono Svėdasų seniūniją pusiau – į mirtiną gyvuliams zoną ir tą, kurioje kiaulėms dar leidžiama kriuksėti. Šias zonas ir dabar skiria kelias Utena-Kupiškis, palei kurį „sieną“ nubrėžė pati Europos komisija. Paradoksas, bet būtent „mirtinoje“ zonoje dar pernai atsidūrė kaimo žmonės, auginę po vieną kitą kriuksę ir turėję jas išskersti, nors toje zonoje nebuvo nei nuo ligos kritusių kiaulių, nei ją ten nunešusių šernų.
Užtat kitapus plento, kur dunkso kone 14 tūkst. kiaulių talpinantis kompleksas, šiokio tokio nerimo kilo tik prieš gerą savaitę.
Smulkūs ūkiai neturi užuovėjos?
Praėjusią savaitę, rugpjūčio 5-ąją Svėdasų seniūnijoje, kelių žingsnių pločio Jaros upelyje buvo aptiktas kritęs šernas. Paaiškėjus, kad jį pražudė afrikinio kiaulių maro virusas, kilo ir nemenkos panikos. Nes tai buvo pirmas kartas, kai virusas išsidavė esąs ir Anykščių rajone – jo užkratą šernai atnešė ir į šio rajono miškus.
„Tuomet, kai Jaros upelyje buvo rastas kritęs šernas, niekas nepasikeitė. Ta „mirtina“ kiaulėms zona taip ir “neperlipo“ Utena-Kupiškis kelio. Bet juk toje zonoje komplekso darbuotojai gyvena, į darbą iš namų vaikšto. Vietovė, kurioje rastas tas nugaišęs šernas, yra vos už kelių kilometrų nuo kiaulidžių, priklausančių bendrovei „Anykščių Vosinta“. Ir – nieko. Niekas ten nesirengia kiaulių skersti.
Kur teisybė, kad smulkieji ūkininkai dar pernai turėjo išpjauti savo augintines, o štai kiaulių komplekse jos ir toliau kriuksi. Juk taip saugomi didieji verslininkai, o skriaudžiami ne kas kitas, bet paprasti žmonės“, – piktinosi portalo skaitytoja Almina.
Maras seniūniją perskėlė pusiau
„Išties tas upelis prateka ne itin toli nuo kiaulių komplekso. Bet tas kritęs šernas neturi jokių sąsajų su kiaulidėmis.
Bendrovė „Anykščių Vosinta“ yra įdiegusi visus biosaugos reikalavimus, kokie tik nustatyti. Ir fermų teritorija yra aptverta, ji saugoma nuo užkrato taip, kaip pridera.
Komplekse ligos užkrato nėra – nėra dingsties kiaulėms naikinti“, – sakė Anykščių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji veterinarijos gydytoja – inspektorė Audronė Zdanevičienė.
Jos teigimu, aptikus Jorės upelyje maro pakirstą šerną, visas dėmesys šiuo metu tenka laukinei faunai. Yra tiriami visi sumedžioti šernai.
„Žinoma, ir kiaulidėse nevalia prarasti budrumo. Jose privalu laikytis biosaugos reikalavimų. Jie juk niekur nedingo“, – sakė A.Zdanevičienė.
Tebegaili kiaulių
Tuo tarpu mažieji ūkiai, esantys priešingoje kelio Utena-Kupiškis pusėje, nei kiaulių kompleksas, dar pernai spalį pateko į III maro apsaugos zoną. Joje galioja itin griežti Europos Komisijos nustatyti reikalavimai.
Mat pernai rudenį maro židinys buvo užfiksuotas 40 kilometrų nuo Svėdasų, Rokiškio rajone. Tačiau stabdant maro plitimą, buvo praplėsta buferinė zona, kurioje buvo privalu išskersti visas kiaules.
Ši zona, EK sprendimu, ir buvo nubrėžta palei kelią Utena–Kupiškis ir padalino pusiau Svėdasų seniūniją.
Ūkininkai, gyvenantys Svėdasuose ir kituose kaimuose nuo šio kelio link Rokiškio rajono, ir turėjo išskersti kiaules. Jie gavo kompensacijų, o mėsą – patys suvalgė“, – paaiškino A.Zdanevičienė.
Toje teritorijoje buvo atsidūrę per 40 pavienių kiaulių augintojų, o jų tvartuose, bent jau kaip tuo metu buvo deklaruojama, kriuksėjo apie 135 riestauodeges.
Tuo tarpu kiaulių kompleksas liko kitoje kelio pusėje, arčiau Anykščių. Jis nepateko į III maro apsaugos zoną.
Zonos įspėja apie pavojų
VMVT primena, kad, vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu, Lietuvos teritorija yra suskirstyta į 3 zonas: I – rizikos zona, II – užkrėsta zona, kurioje AKM užregistruotas tik laukinėje faunoje ir III zona – užkrėsta teritorija, kurioje AKM užregistruotas tiek laukinėje faunoje, tiek naminių kiaulių ūkiuose.
III zonoje kiaulių augintojams taikomi patys griežčiausi reikalavimai. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik iš visiškai biologinės saugos reikalavimus įgyvendinusių ūkių Lietuvos teritorijoje (skerdimui).
Kiauliena, kiaulienos produktais prekyba galima tik vietinėje rinkoje. Produktai privalo būti pažymėti specialiu sveikatingumo ženklu. Draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į ES bei trečiąsias šalis.
