„Man dar nepavyko pamatyti nei išsvajotosios Madeiros, nei savo sumokėtų pinigų“, – piktinosi vilnietė verslininkė Jolanta, daug metų svajojusi aplankyti šią Portugalijai priklausančią kerinčio grožio salą.
Praėjusių metų pabaigoje su drauge gamtininke Virginija ji įsigijo viliojančią kelionę – 7 dienų poilsį su pusryčiais penkių žvaigždučių viešbutyje „Regency Palace“. Į Madeirą svarstė vykti ir Jolantos vyras, tačiau dėl verslo jos atsisakė.
Vilnietės sumokėjo po 1699 litus (492 eurus). „Plius Travel“ siūlomus kelialapius į Madeirą jos pirko per grupinio pardavimo portalą „Beta.lt“.
Netrukus buvo paskelbta, kad „Plius Travel“ valdanti įmonė „Fresh Travel“ stabdo veiklą.
Nors kelionių mėgėjos tą kartą neišvyko atostogauti, jos tikėjosi Madeirą pamatyti šiemet, kai atgaus pinigus. Juolab nukentėjusiems turistams buvo žadama grąžinti didžiąją dalį prarastų pinigų.
Tačiau šią savaitę gavusios Valstybinio turizmo departamento laišką abi moterys neteko žado. Jame buvo pranešta, kad vilnietės atgaus tik 4,96 proc. už kelialapius sumokėtos sumos.
„Kai atplėšiau Turizmo departamento atsiųstą laišką, patyriau šoką, man rankos pradėjo drebėti. Valdininkai pranešė, kad draudimo bendrovė mums abiem perves vos 45,91 euro – po 22,9 euro kiekvienai. Tai tikras pasityčiojimas. Kur nuplaukė mūsų pinigai?“ – klausė Jolanta.
Gelbėjo įstrigusius turistus
Turizmo departamento verslininkei Jolantai atsiųstame laiške teigiama, kad buvo gauti 813 turistų, nukentėjusių nuo bendrovės „Fresh Travel“, prašymai atlyginti nuostolius. Patirtų nuostolių suma siekia daugiau kaip 734 tūkst. eurų.
Įmonės „Fresh Travel“ veikla buvo apdrausta dviejose draudimo bendrovėse – „Compensa“ ir „Ergo“ – iš viso 202 734 eurų suma.
Valdininkai Jolantą tikino, kad didžioji dalis draudimo išmokėtų pinigų buvo panaudota gelbėjant į itin sudėtingą padėtį pakliuvusius lietuvių turistus, tuomet buvusius užsienyje.
Taigi tiems turistams, kurie taip ir neišvyko į poilsines keliones, liko tiktai grašiai.
Tačiau nukentėjusieji dar neprarado vilties atgauti prarastą sumą.
Mat dalis bendrovei „Fresh Travel“ priklausiusių lėšų yra grupinių pardavimų portalus „Beta.lt ir „Grupinis.lt“ valdančios įmonės „Cherry Media LT“ sąskaitoje. Jos šiuo metu yra areštuotos.
„Cherry Media LT“ kreipėsi į teismą, kad daliai sumos areštas būtų panaikintas ir ji atsiskaitytų su nukentėjusiais klientais, nespėjusiais kuponų iškeisti į bilietus.
Tačiau šių metų gegužės 29 dieną areštas buvo pratęstas dar trims mėnesiams.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, grupinius pardavimo portalus valdančios bendrovės sąskaitose Lietuvoje ir Latvijoje įšaldyta daugiau kaip 184 tūkst. eurų, priklausiusių „Fresh Travel“.
Kreditorių eilė – ilgoka
Nors areštuota suma nėra maža, pretendentų į ją yra nemažai. Nukentėję turistai, spėję įregistruoti kelionę ir kuponus iškeitę į bilietus, kreditorių eilėje yra tiktai treti.
Pirmiausia kompensacijos bus išmokėtos atlyginimų negavusiems bendrovės „Fresh Travel“ darbuotojams. Suma siekia 56 tūkst. eurų. Dalis lėšų darbuotojams buvo išmokėta iš Garantinio fondo, jas teks grąžinti atgal.
Antroje kreditorių eilėje rikiuojasi valstybinės įmonės, renkančios mokesčius.
Pavyzdžiui, veiklą sustabdžiusio kelionių rengėjo skola „Sodrai“ siekia 15 tūkst. eurų.
Ir tik tai, kas liks iš dabar areštuotos sumos, bankroto administratorius padalins nukentėjusiems turistams ir kitiems, kam liko skolinga „Fresh Travel“.
Tarp pastarųjų, pasirodo, yra ir buvęs „Fresh Travel“ vadovas Gediminas Kerys. Mat jis savo valdomai bendrovei buvo paskolinęs nemažai pinigų.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, didžioji dalis tų paskolintų lėšų buvo bankų suteiktos paskolos.
Tarp kreditorių yra ir Artūras L., paskolinęs nemažą sumą įmonei „Fresh Travel“. Jis kreipėsi į teismą ir reikalauja iš „Fresh Travel“ priklausiusių lėšų sugrąžinti apie 58 tūkst. eurų.
Rado darbą viešbutyje
Į skolas iki ausų įklimpęs veiklą sustabdžiusios „Fresh Travel“ vadovas G.Kerys vengia viešumos. Kreditoriai baiminasi, kad 33 metų verslininkas papustė padus ir dingo užsienyje.
Tačiau kol kas jis gyvena Lietuvoje ir rado darbą viešbutyje. „Lietuvos rytui“ pavyko pakalbinti didelę nesėkmę patyrusį G.Kerį.
Pašnekovas laidė kritikos strėles į Turizmo departamentą ir tikino, kad nukentėjusiems turistams galėjo būti išmokėtos šimtaprocentinės kompensacijos.
Esą daug draudimo pinigų buvo išleista dėl valdininkų kaltės.
Sulaukė ir grasinimų
– Kai jūsų valdoma įmonė sustabdė veiklą, Turizmo departamento atstovas jums viešai priekaištavo, kad vengiate su jais bendradarbiauti. Kaip yra iš tiesų? – paklausiau G.Kerio.
– Mes pateikėme visus reikalingus dokumentus, keleivių sąrašus. Po to skausmingo įvykio susitikdavome, siūlėme tęsti darbą.
O jie aiškino, kad mes nebendradarbiaujame. Bet negi su plikais pešies?
– Plikais? Tada pasakykite, iš ko jūs gyvenate?
– Dirbu ir užsidirbu. Turiu skolų, bet gal per dešimt metų iš jų išsikapstysiu.
Noriu ramiai gyventi.
– Užvirėte tokią košę ir norite ramiai gyventi?
– Verslas kartais pavyksta, kartais – ne. O atostogos žmonėms – jautri tema, todėl buvo labai jautriai sureaguota.
– Žmonės juk prarado pinigus, sužlugo suplanuotos atostogos, negi jie turėjo reaguoti kitaip?
– Verslas mums sekėsi, buvo pelningas ir žmonės nesiskundė. Ypač sėkmingas buvo maršrutas į Madeirą.
Ne dėl mūsų kaltės tai įvyko. Negavome mums priklausančių pinigų. Mums nepervedė didelės sumos.
– Juk tada jūs kaltinote Kalėdas, esą žmonės labiau perka dovanas nei keliones.
– Ne taip mane suprato. Kai kas už mūsų pinigus turbūt prisipirko kiniškų prekių.
Mes nieko nedarėme tyčia, nieko neslėpėme. Mūsų veikla buvo nuoširdi, net padidinome draudimo sumą nuo 100 tūkst. eurų iki 200 tūkst. eurų.
– Tai kur dingo turistų už kelialapius sumokėti pinigai? O gal kur nors esate paslėpęs maišą eurų?
– Aš svetimų lėšų nepasisavinau ir neiššvaisčiau. O už neįvykusias keliones buvo galima grąžinti visą sumą.
Tačiau Turizmo departamentas nusprendė už draudimo pinigus parskraidinti atgal turistus.
Buvome pasirašę sutartis su Čekijos ir Vokietijos oro linijų bendrovėmis – jos būtų nemokamai parskraidinusios turistus.
Taip nurodo kažkokie Europos Sąjungos teisės aktai. Bet valdininkai lengva ranka vienai jų tuomet atseikėjo pinigus – apie 200 tūkst. litų (58 tūkst. eurų).
– Prieš kurdamas nuosavą verslą dirbote kelionių vadovu didelėse turizmo bendrovėse. Kelionės buvo jūsų aistra. Ar po tokios nesėkmės dar grįšite į turizmo verslą?
– Prieš įkurdamas įmonę iš tiesų penkerius metus dirbau kelionių vadovu Egipte, Turkijoje.
Po to vadovavau kelionių gidams. Man tai patiko. Juk sakoma, kad reikia kilti pamažu, nuo žemiausios grandies, tada sužinosi verslo subtilybes.
Bet kol kas tikrai nemąstau apie grįžimą į turizmą ir nesirengiu vėl rengti lėktuvų skrydžių.
– Gal sulaukėte įniršusių turistų grasinimų?
– Taip, grasino su manimi susidoroti. Vienas buvęs advokatas kurstė prieš mane nukentėjusiuosius, o mane kaltino, neva pabėgau į užsienį. Aš gyvenu įtampoje.
Todėl noriu, kad tyrimas prokuratūroje būtų kuo greičiau baigtas ir mano įmonės bankrotas paskelbtas netyčiniu. Tada noriu pamiršti visą šią istoriją.
Daliai turistų suteikė viltį
Nors verslininkas G.Kerys trokšta gyventi ramiai ir net liovėsi naudotis savo profiliu socialiniame tinkle „Facebook“, aistros dėl žlugusių atostogų verda toliau.
Nukentėję kelionių mėgėjai atakuoja ir Turizmo departamentą, ir „Cherry Media LT“. Jie nori atgauti prarastus pinigus.
„Cherry Media LT“ generalinė direktorė Alvydė Palaimaitė „Lietuvos rytą“ patikino, kad tie asmenys, kurie įsigijo kuponus per „Beta.lt“ bei „Grupinis.lt“ ir nespėjo jų iškeisti į bilietus, pinigus atgaus.
„Maždaug 80-iai asmenų pinigus sugrąžinsime iš karto, kai daliai mūsų sąskaitoje esančių „Fresh Travel“ lėšų bus panaikintas areštas“, – patikino A.Palaimaitė.
Pašnekovė prasimanymu pavadino kalbas, kad jų įmonė laiku nepervedė pinigų kelionių rengėjams, todėl jie sužlugo.
„Su „Fresh Travel“ buvome pasirašę sutartis – jose numatyti terminai, per kuriuos turime pervesti iš klientų surinktas lėšas.
G.Kerys žinojo visas sutarties sąlygas. Viskas buvo daroma laiku. Tik paaiškėjus, kad kelionių įmonė stabdo veiklą, jos lėšos buvo įšaldytos.
Beje, G.Kerys net nesikreipė į mus ir nepaprašė pervesti likusių pinigų“, – paaiškino A.Palaimaitė.
„Lietuvos ryto“ žurnalistė susisiekė ir su skrydžių bendrovių vadovais ir paklausė jų, ar būtų „Fresh Travel“ klientai parskraidinti nemokamai, kaip tvirtino G.Kerys.
Jie tokias verslininko kalbas pavadino kliedesiais. Esą niekas už dyką nieko nedaro, reikia nemažai pinigų lėktuvų degalams, o visose šalyse draudimo pinigai pirmiausia naudojami turistams grąžinti namo.
Kelionių rengėjams – nauji įpareigojimai
* Žlugusios „Plius Travel“, „Go Planet Travel“, „Go Baltic Travel“ ir kitos kelionių bendrovės tūkstančiams turistų sugadino atostogas.
* Kelionių rengėjų bankrotas pagaliau privertė Seimą persvarstyti teisės aktus. Gegužės mėnesį Seimas priėmė Turizmo įstatymo pataisas, kuriomis sustiprino turistų apsaugą ir turizmo paslaugų teikėjų stebėseną.
* Priimtomis pataisomis nuspręsta išplėsti reikalavimus kelionių rengėjo pažymėjimui gauti.
* Teikdamas deklaraciją dėl nepriekaištingos reputacijos pareiškėjas privalės pateikti patvirtinimą, kad per pastaruosius penkerius metus nedalyvavo kito kelionių organizatoriaus, kuriam buvo iškelta bankroto byla, veikloje.
* Seimas taip pat nustatė griežtesnes prievolių užtikrinimo sąlygas, terminus ir patikslino prievolių užtikrinimo sumas.
* Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma taps mažesnė, negu nustatyta, jis nedelsdamas privalės kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo.
* Pakeitimais padidintos ribinės draudimo sumos, kai kelionių rengėjas verčiasi išvykstamuoju turizmu. Kai neorganizuojamos kelionės užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma nustatoma 50 tūkst. eurų, o kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu ir rengiami užsakomieji skrydžiai, draudimo suma turės siekti 200 tūkst. eurų.
* Įstatyme taip pat nurodoma, kad ūkio subjektams, nuotolinės prekybos būdu parduodantiems organizuotas turistines keliones ir pavienes turizmo paslaugas, taikomi tokie pat reikalavimai kaip kelionių pardavimo agentams.
