Kelininkų darbo sąlygos primena pragarą

Net ir karščiausią vidurdienį miesto gatvėse ir po langais ūžia technika, darbininkai apie pietietišką siestą gali tik pasvajoti. Asfaltą klojančios mašinos kaitros metu nesustoja, o darbininkai primena pragare dervą maišančius sukaitusius nelabuosius.

Tvyrant alinantiems karščiams Kauno gatvių taisymo darbai nesiliauja.
Tvyrant alinantiems karščiams Kauno gatvių taisymo darbai nesiliauja.
Asfalto klojimo technika skleidžia net 150 laipsnių karštį ir dūmus, tačiau darbininkai darbo stabdyti neketino.<br>M.Patašiaus nuotr.
Asfalto klojimo technika skleidžia net 150 laipsnių karštį ir dūmus, tačiau darbininkai darbo stabdyti neketino.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vėjūnė Inytė („Lietuvos rytas“)

Aug 16, 2015, 5:06 PM, atnaujinta Oct 20, 2017, 8:55 AM

Tvyrant alinantiems karščiams pagarbą ir nuostabą kelia kauniečiai, nepaliaujamai besidarbuojantys miesto gatvėse.

Net karščiui gerinant visus rekordus nesustoja Laisvės alėjos rekonstrukcijos bei pagrindinių miesto gatvių remonto darbai.

Nors karštis darbininkus alina ir jie įvairiais būdais bando vėsintis, tačiau teigė, kad lietus kelininkams dar didesnis priešas nei kaitri saulė.

Net stebėti darbus sunku

Šią savaitę „Kauno tiltų“ darbuotojai klojo asfaltą Varnių gatvėje.

Spiginant saulei nesustodama veikė ne tik įprasta kelio dangos klojimo technika, bet ir garsioji „Remix“, kurią kauniečiai jau praminė „pragaro mašina“.

Iš arti stebint kelininkų darbus sunku įsivaizduoti, kaip jie ištveria tokias sąlygas.

Nuo „pragaro mašinos“ tvoskia ne tik dūmai ir aštrus minkšto asfalto tvaikas.

Odą kaitina ir nuo jos sklindantis karštis.

Naują kelio dangą darbininkai laisto šaltu vandeniu, kad ši greičiau atvėstų. Tačiau kylantys karšti garai tik dar labiau primena puotą pragare.

Vien ilgiau pastovėjus prie karščiu ir smarve pulsuojančios technikos ir pastebėjus darbus norisi sprukti kuo toliau, įkvėpti gaivaus oro ir pasinerti į nusekusį Nemuną.

Skleidžia velnišką karštį

Kelininkai pasakojo, kad didžioji asfalto klojimo mašina skleidžia 150 laipsnių karštį. Galvas ir kūnus kaitina dar ir iš dangaus plieskianti saulė.

Vyrai su savimi visuomet vežiojasi dideles pakuotes mineralinio vandens. Tačiau nuo karščio jis labai sparčiai sušyla, todėl atsigaivinti pajusti vėsos nepavyksta.

Nepaisant to, darbininkai stengiasi išgerti bent po kelis litrus skysčio.

Kai kurie per pamainą ištuština iki 5 litrų vandens.

Svajoja apie skersvėjus

Dairantis į asfaltą klojančius vyrus matyti, kad dauguma jų – vidutinio amžiaus ir gana tvirto sudėjimo. Liaunesni ir jaunesni greičiausiai tokių sąlygų neištvertų.

„Mūsų brigadose – patyrę darbininkai, dirbantys po 10–15 metų. Vyrai užsigrūdinę, todėl ir darbai vyksta sparčiai, kaip planuota.

Dirbame dviem pamainomis nuo 5 iki 13 valandos, paskui – nuo 13 iki 22 valandos“, – pasakojo kelininkai.

Darbininkai sakė, kad dėl karščių kartkartėmis daro 10–15 minučių pertraukas.

Jiems geriau per karščius kloti asfalto dangą ten, kur pakelėse auga dideli medžiai. Jų pavėsyje darbininkai šiek tiek ir pasislepia nuo karščių.

Taip pat patogiau dirbti ir ten, kur gatves supa žemesni daugiabučiai namai.

Tarp jų pučiant vėjui susidaro didesni skersvėjai.

Skuba pirkti valgomųjų ledų

Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai dėl karščių taip pat nesustojo.

Darbininkai, darydami 5–10 minučių pertraukas, rausia alėjos gruntą, tiesia komunikacijas. Vėl pila ir trombuoja gruntą.

Jis – drėgnas, todėl bent jau dulkių kyla nedaug.

Taip pat darbininkus nuo karščio šiek tiek gelbsti senosios alėjos liepos.

Kai kurie alėjos rekonstruotojai nuo ryškių saulės spindulių ginasi užsidėję saulės akinius.

Darbininkai braukia prakaitą, geria vandenį ir pertraukų metu skuba į kioskus nusipirkti ledų.

Už karštį blogiau lietus

Vienos iš įmonių, atliekančių Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbus, „Autokaustos“ projektų vadovas Artūras Budreika sakė, kad karštomis dienomis aprūpina darbininkus mineraliniu vandeniu.

„Jo vyrai išgeria kelis kartus daugiau nei vėsesnėmis dienomis“, – sakė projektų vadovas.

Dėl karščių darbininkai savo darbo nemeta.

„Pas mus dirba daugiau jauni vyrai, kurie lengviau ištveria karščius. Be to, daugelis prie jo pripratę, nes jau ne pirma vasara stebina labai aukšta temperatūra“, – aiškino A.Budreika.

Jis prisipažino, kad karščiai verčia lėtinti darbų spartą, nes darbininkai turi dažniau ilsėtis. Tačiau specialistas įsitikinęs, kad kai tik temperatūra sumažės, darbai pajudės sparčiau.

„Lietus kelininkams dar blogiau nei karštis“, – sakė A.Budreika.

Reikėtų pagalvoti apie popietinį poilsį

Danguolė Bukontienė

Kardiologė

„Karštomis dienomis ypač turi saugotis lauke ar su karščiu susijusiose vietose dirbantys žmonės – kelininkai, ugniagesiai gelbėtojai, žemės ūkio darbuotojai, statybininkai, geležinkelininkai, karjerų darbininkai, kalviai, kepyklų ir virtuvių darbuotojai, stiklo, keramikos, plytų gamintojai.

Tvyrant karščiams žmonės prakaituoja, todėl praranda skystį, mineralines medžiagas ir vitaminus. Juos kompensuoti reikia geriant mineralizuotą ar mineralinį vandenį.

Kas 20–30 minučių reikėtų išgerti po 250–300 mililitrų vandens. Sultys kompensuoja vitaminų stygių.

Darbdaviai turėtų pasirūpinti, kad lauke dirbantys žmonės dėvėtų natūralaus pluošto drabužius ilgomis rankovėmis, galvos apdangalus. Gerai būtų, jei turėtų ir saulės akinius.

Kai kūno temperatūra pasiekia 40 laipsnių, organizmui gresia perkaisti. Norėdami to išvengti, lauke plušantys darbininkai turi daryti neilgas pertraukas, ilsėtis pavėsyje.

Pavojingiausias laikas, kai saulė kaitriausia, yra nuo 11 iki 17 valandos.

Lietuvoje, kaip priimta daugelyje šalių, kur dienomis tvyro karščiai, siestos – ilgos pertraukos dienos metu – neįprastos. Tačiau darbdaviai apie tai jau turėtų pradėti galvoti, nes vasaros ir pas mus darosi tropinės.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.