Posėdyje trečiadienį Vyriausybė pritarė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms. Posėdyje teigta, kad didesnis mokestis sieks apie 20 proc. gintaro rinkos vertės, Europos Sąjungoje jis svyruoja apie 15-25 procentų, o gintaro rinkos kaina šalyje paskutinį kartą buvo nustatyta 1992 metais.
Premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams po Vyriausybės posėdžio tvirtino, kad mokesčių padidinimas neturėtų atbaidyti potencialių gintaro žvalgybos ir gavybos konkurso dalyvių.
„Jei žiūrėti į pasaulinę praktiką ir įvertinti gintaro paklausą bei kainą, tai kaina yra žymiai didesnė. Tai nėra prekė, kuri parduodama pigiai“, – kalbėjo premjeras.
Mokesčio tarifą už išgaunamą gintarą siūloma didinti nuo 20,2 euro iki 280 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija yra iki 40 milimetrų, ir iki 900 eurų už kilogramą, kai gintaro frakcija yra didesnė kaip 40 milimetrų.
Aplinkos ministerijos teigimu, patvirtinus naujus mokesčių dydžius, preliminariais skaičiavimais, už išgautus gintaro išteklius iš Juodkrantės telkinio iš viso būtų gauta apie 41 mln. eurų pajamų.
70 proc. šio mokesčio pajamų tektų valstybės biudžetui, 20 proc. – savivaldybės, kurioje išgaunamas gintaras, aplinkos apsaugos programai. Dar 10 proc. šio mokesčio pajamų būtų pervedama į valstybės biudžetą Aplinkos apsaugos rėmimo programai finansuoti – gintaro išteklių gavybos ir žvalgybos kontrolės priemonėms įsigyti, monitoringui ir aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų darbo užmokesčiui.
Aplinkos ministerijos teigimu, iki šiol Lietuvoje gintaras nebuvo išgaunamas, tačiau sumenkus gintaro gavybai Rusijos Karaliaučiaus srityje ir dėl to padidėjus šios žaliavos paklausai rinkoje, situacija pasikeitė. 2014 metais net kelios įmonės Lietuvos geologijos tarnybai pateikė prašymus dėl leidimo žvalgyti ir išgauti gintarą Kuršių marių Gintaro įlankoje.
Atsižvelgiant į tai, kad gintaro žaliavos kaina per pastaruosius dvejus metus išaugo net kelis kartus, jo ištekliai yra riboti (Juodkrantės telkinyje, preliminariais vertinimais, siekia tik 112 tonų) o jų gavyba būtų vykdoma Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) saugomoje Kuršių nerijos teritorijoje, siūloma atitinkamai padidinti ir mokesčius už šiuos gamtos išteklius.
Pataisomis taip pat ketinama nustatyti atskirą mokesčio tarifą už paviršinį vandenį, naudojamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo veiklai – jo tarifas būtų 0,03 cento už kubinį metrą. SGD terminalas iš Kuršių marių per metus numato paimti apie 65 mln. kubinių metrų vandens, kuris naudojamą variklių aušinimui, dujinimo procesui ir kitos reikmėms, todėl per metus šio mokesčio pajamos būtų apie 195 tūkst. eurų.
Įstatymo pataisos turėtų įsigalioti nuo 2016 metų pradžios, joms dar turi pritarti Seimas.
