„Tai buvo jų iniciatyva – susisiekė su mano padėjėja ir pareiškė norį informuoti apie situaciją grupėje. Jie nieko neprašė, tik reiškė susirūpinimą, kad neigiama informacija viešojoje erdvėje kenkia jų reputacijai“, – BNS teigė J.Razma.
Politikas šią savaitę pareiškė, kad vertinant „Vilniaus prekybos“ istoriją nereikia pasikliauti tik Valstybinei mokesčių inspekcijos (VMI) atliekamu tyrimu, o galėtų būti ir parlamentinė kontrolė „Biudžeto ir finansų komiteto lygyje arba sukuriant specialią komisiją“.
„Tai atstovėms ir pakartojau, kad politikai turi reaguoti žiūrėdami viešojo intereso ir biudžeto situaciją“, – tvirtino J.Razma.
Advokatė O.Petroševičienė BNS teigė, kad „Vilniaus prekybos“ pusė VMI pasitiki ir „nėra pagrindo abejoti jos patikrinimo skaidrumu“.
„Inspekcija turėtų savo darbą dirbti, ir visus dokumentus pateiksime, visą informaciją suteiksime, bendradarbiausime. Jos prerogatyva vienokį ar kitokį sprendimą padaryti“, – teigė advokatė.
O.Petroševičienė taip pat BNS tvirtino, kad „Vilniaus prekybos“ atstovai daugiau susitikimų su Seimo nariais neplanuoja.
„Šiuo metu nesame numatę, bet negaliu pasakyti, kaip bus ateityje. Šiai dienai su kuo buvome suplanavę, su tuo ir susitikome mūsų iniciatyva“, – teigė O.Petroševičienė.
„Vilniaus prekybos“ atstovai šią savaitę buvo susitikę su Biudžeto ir finansų komiteto vadovu „darbiečiu“ Petru Narkevičiumi bei komiteto nariais socialdemokratais Broniumi Bradausku ir Antanu Nesteckiu bei konservatoriumi Rytu Kupčinsku.
Vasaros pradžioje „Vilniaus prekybos“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų prasidėjo pokyčiai pačioje grupėje – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, kurie buvo skirti tam, kad realią veiklą vykdančios bendrovės būtų atribotos nuo grupės akcininkų.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
