„Tai buvo jų iniciatyva – susisiekė su mano padėjėja ir
pareiškė norį informuoti apie situaciją grupėje. Jie nieko
neprašė, tik reiškė susirūpinimą, kad neigiama informacija
viešojoje erdvėje kenkia jų reputacijai“, – BNS teigė J.Razma.
Politikas šią savaitę pareiškė, kad vertinant „Vilniaus
prekybos“ istoriją nereikia pasikliauti tik Valstybinei mokesčių
inspekcijos (VMI) atliekamu tyrimu, o galėtų būti ir parlamentinė
kontrolė „Biudžeto ir finansų komiteto lygyje arba sukuriant
specialią komisiją“.
„Tai atstovėms ir pakartojau, kad politikai turi reaguoti
žiūrėdami viešojo intereso ir biudžeto situaciją“, – tvirtino
J.Razma.
Advokatė O.Petroševičienė BNS teigė, kad „Vilniaus
prekybos“ pusė VMI pasitiki ir „nėra pagrindo abejoti jos
patikrinimo skaidrumu“.
„Inspekcija turėtų savo darbą dirbti, ir visus dokumentus
pateiksime, visą informaciją suteiksime, bendradarbiausime. Jos
prerogatyva vienokį ar kitokį sprendimą padaryti“, – teigė
advokatė.
O.Petroševičienė taip pat BNS tvirtino, kad „Vilniaus
prekybos“ atstovai daugiau susitikimų su Seimo nariais neplanuoja.
„Šiuo metu nesame numatę, bet negaliu pasakyti, kaip bus
ateityje. Šiai dienai su kuo buvome suplanavę, su tuo ir susitikome
mūsų iniciatyva“, – teigė O.Petroševičienė.
„Vilniaus prekybos“ atstovai šią savaitę buvo susitikę su
Biudžeto ir finansų komiteto vadovu „darbiečiu“ Petru
Narkevičiumi bei komiteto nariais socialdemokratais Broniumi
Bradausku ir Antanu Nesteckiu bei konservatoriumi Rytu Kupčinsku.
Vasaros pradžioje „Vilniaus prekybos“ smulkusis akcininkas
Mindaugas Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš
„Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų prasidėjo
pokyčiai pačioje grupėje – pradėjo kurtis dešimtys holdingų,
kurie buvo skirti tam, kad realią veiklą vykdančios bendrovės
būtų atribotos nuo grupės akcininkų.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir
tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia
agresyviai pasitraukti iš grupės.