„Deltuva“ blaškėsi prie uosto vartų
Prieš porą savaičių laivas „Deltuva“ dar stovėjo areštuotas už skolas Lenkijos uoste Gdanske. Susisiekimo ministerijai ir SEB bankui susitarus dėl naujos 3 mln. eurų paskolos laivininkystei, šis LJL motorlaivis buvo išvaduotas – jam leista išplaukti iš Lenkijos.
Priartėjusi prie Klaipėdos „Deltuva“ kurį laiką manevravo uosto pašonėje – mat neatsirado agentūrų, kurios aptarnautųį skolas įklimpusiai laivininkystei priklausantį motorlaivį. Jūrų uosto direkcijos tarnybos irgi ilgokai svarstė, kur padėti „Deltuvą“ – už įplaukimą, stovėjimą krantinėje irgi reikia mokėti.
Gerai, kad pagalbos ranką ištiesė koncerno „Achemos grupės“ kontroliuojama jūrų krovinių kompanija („Klasco“) – prie įplaukos vartų besiblaškančiai „Deltuvai“ leista prisišvartuoti šiai įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos nuomojamoje krantinėje.
„Kas nors turi padėti nacionaliniam laivynui“, – ištarė „Klasco“ generalinis Audrius Pauža, neatskleidęs, kaip ir kada „Deltuvos“ savininkai ketina atsiskaityti su jo vadovaujama įmone už suteiktą malonę.
Kiekvieną eurą skaičiuojančios uosto įmonės labdaros nuskurdusių laivų savininkams neteikia, bet tąkart viskas baigėsi laimingai. Susisiekimo ministerija, valdanti daugiau kaip pusę LJL akcijų, turbūt irgi padirbėjo, kad „Deltuva“ rastų saugų prieglobstį gimtajame uoste.
„Deltuvos“ jūrininkai už tai turėtų dėkoti ir susisiekimo ministrui socialdemokratui Rimantui Sinkevičiui, kuris anksčiau darbavosi Bronislovo Lubio koncerne. KVJU uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus irgi yra dirbęs „Achemos grupės“ struktūrose.
Areštuoti laivai kasdien augina skolas
KVJU kapitonas Adomas Alekna patvirtino prieš keletą dienų gavęs pranešimas, kad Klaipėdos teismo antstoliai „Deltuvą“ areštavo už skolas jūrininkams. Bendras darbuotojų civilinis ieškinys siekia apie 100 tūkst. eurų.
Dienpinigių, kurie sudaro didesnę algų dalį, atostoginių, priemokų už darbą laisvadieniais ir naktį „Deltuvos“ įgula negauna nuo praėjusių metų lapkričio. Panaši padėtis kituose Italijos, JAV, Portugalijos uostuose už skolas jūrininkams ir paslaugų teikėjams sulaikytuose LJL laivuose („Romuva“, „Venta“, „Voruta“).
Nusivylę darbdavių pažadais jūrininkai kreipėsi į Tarptautinę transporto federaciją (ITF). Jos reikalavimu „Romuva“ ir „Venta“ sulaikytos, kol laivininkystė atsiskaitys su jūrininkais. Senegale ilgai stovėjęs dar vienas areštuotas LJL laivas „Raguva“ prieš porą dienų pagaliau išplaukė į jūrą.
ITF pagalbos paprašė ir Portugalijoje areštuotos „Vorutos“ įgula. LJL laivams užsienio uostuose stovint prirakintiems prie krantinių, Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės nuostoliai tik didėja.
„Kiekviena uoste prie krantinės tuščiai praleista laivo para valstybei kainuoja apie 1000 eurų“, – sakė prieš tris mėnesius Aveiro uoste įstrigusios „Vorutos“ kapitonas Saulius Mačiukas.
Bankas apsidraudė – blokavo įmonės sąskaitą
Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža, nekart raginęs laivininkystę atsiskaityti su laivų įgulomis, neabejoja, jog laikinųjų apribojimų sulauks ir kiti LJL laivai, jeigu darbdaviai ir toliau nevykdys įsipareigojimų, pažeidinės įstatymus. Pasak jo, jūrininkai prarado pasitikėjimą valdžia, kovos su ja teisinėmis priemonėmis.
„Negavę atlyginimų žmonės prašo pagalbos, o mes juos siunčiame į Darbo ginčų komisiją. Laimėtos bylos, bet pinigai nepervedami. Nežinau, kodėl valstybinė įmonė taip elgiasi su jūrininkais – kai paprašo sąžiningai uždribtų pinigų, jiems parodomos durys“, – stebėjosi P.Bekėža.
Kamšant senas skolas šiemet buvo parduoti dar du LJL motorlaiviai („Aistė“ ir „Akvilė“). Pinigai gauti, o su visais jūrininkais iki šiol neatsiskaityta. Gelbėjimosi ratą laivininkystei sviedė ne tik SEB bankas, bet ir “Lietuvos geležinkeliai“ – ši įmonė apmoka degalų, maisto produktų, gėlo vandens pirkimo sąskaitas.
Jeigu LJL būtinos lėšos būtų pervedamos į jos sąskaitą, tuos pinigus iškart nugriebtų SEB bankui už skolas įkeistus motorlaivius areštavę antstoliai. Vengdami tokių nuostolių bankininkai blokavo ne tik laivininkystės sąskaitą, bet ir užsienyje areštuotų laivų kapitonams kaip juridiniams asmenims išduotas mokėjimo korteles – net ir turint lėšų nelengva tvarkyti sandorius.
„Ne mes blokavome LJL sąskaitą ir kapitonų korteles, o antstoliai. Norėtume, kad laivai nestovėtų prie krantinių, o gabentų krovinius, uždirbtų pinigų“, - aiškino SEB banko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.
Strategija – parduoti išlaisvintą laivyną?
Jūrininkai įtaria, kad tikrieji LJL gelbėjimo scenarijaus autoriai sėdi ne ministerijose, o paskolas bet kokia kaina siekiančiame susigrąžinti SEB banke. Užsienyje įstrigusių laivų vadavimo operacija esą finansuojama tik tam, kad vėliau juos būtų galima parduoti, o į žmones – nusispjauti. Šitaip purenama dirva laivininkystės bankrotui, kurį valdininkai jau buvo inicijavę, bet vėliau stabtelėjo, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė: „Pirmiau reikia išgelbėti žmones“.
Tačiau Susisiekimo prezidentės ministerija tokią prezidentės direktyvą išvertė savaip: gelbėdama SEB bankui įkeistą valstybės turtą mėgina grąžinti skolas paslaugų tiekėjams, o jūrininkai ir jų šeimos paliekamos ant ledo – negauna algų.
„Išvadavus laivus ir organizavus bankroto procedūras, didesnė lėšų už parduotą LJL turtą dalis atitektų pagrindiniam kreditoriui – SEB bankui. Jūrininkai tada liktų prie sukiužusios geldos – pagal Įmonių bankroto įstatymą galėtų tikėtis menkų išmokų. Todėl patariame jiems kovoti už savo teises, nepalikti areštuotų laivų“, – sakė P.Bekėža.
LJL jūrininkai laiškuose valstybės institucijoms piktinasi: „Kai tik pradedame bruzdėti, pinigai trupinami areštuotų laivų įguloms, kad nemaištautų, neišsilakstytų viską palikusios. Kitiems sakoma – laukite, kentėkite. Ar ministerijose valdininkai laukia algų aštuonis mėnesius ? Visiems reikia išlaikyti šeimas, mokėti komunalinius mokesčius“.
Jūrininkams neaišku kas ir ką prievartauja
Prie Lietuvos jūrų laivininkystės vairo neseniai stojęs Sigitas Dobilinskas situaciją vertina kitaip. Pasak jo, dabar visi stengiasi pagriebti kas ką gali, o pinigų nėra. Antstoliai pridėjo areštų, bet dėl to pinigų neatsiras.
„Tokiais veiksmais siekiama išprievartauti valstybę. Taip elgiasi JAV įstrigusios „Ventos“ įgula, o dabar ir „Deltuva“ pasekė jos pavyzdžiu“, – jūrininkų pastangas atgauti įšaldytus atlyginimus kritiškai vertino naujasis LJL vadovas.
S.Dobilinskas tikina, kad su visų areštuotų laivų įgulomis šiomis dienomis jau praktiškai atsiskaityta: „Lėšos pervestos – rengiamės mokėti pinigus, norime atsiskaityti su visais, bet algoms reikia uždirbti. Pirmiausiai sumokėjome tiems, kurie dirba jūroje. Sumokėsime ir kitiems – gaus atlyginimus ir kitų laivų įgulos“.
„Vorutos“ ir „Ventos“ įgulos LJL vadovybę raštu įspėjo, kad niekur neplauks, kol nebus oficialiai patvirtinta apie sumokėtas algas, kol jūrininkai, kurių darbo sutartys pasibaigė, nebus sugrąžinti į Lietuvą kaip ir numatyta.
Laivininkystė „Vorutos“, kaip ir Deltuvos“ įgulai yra skolinga iki 100 tūkst. eurų. Pasak jūrininkų, LJL vadovybė kol kas jiems tik žodžiu patvirtinusi, kad atlyginimai 18 žmonių įgulai jau pervesti.
Darbdaviams už sriubos lėkštę nevergaus
„Visi pavedimai per „Lietuvos geležinkelių“ sąskaitą sukasi labai lėtai – po trijų dienų turbūt žinosime, kaip yra iš tikrųjų. Jeigu visi pažadai bus įvykdyti, kitą savaitgalį gal jau plauksime į Kanarus pasipildyti degalų atsargų kitam reisui į Pusiaujo Gvinėją“, – areštuotos „Vorutos ateities planus optimistiškai brėžė S.Mačiukas.
Kito JAV Filadelfijos uoste su kroviniu įstrigusio LJL motorlaivio „Venta“ išvadavimo epopėja vis dar skendi migloje. Vyksta derybos – įgulos interesams atstovaujantis amerikietis advokatas dar pareikalavo ir delspinigių už jūrininkams laiku nesumokėtus atlyginimus. Viso jūrinio ieškinio suma – apie 900 tūkst. JAV dolerių.
Padengti nuostolius dėl „Ventos“ prastovos reikalauja į Kanadą nenuplukdyto krovinio savininkai. Jeigu LJL juristai gražiuoju nesusitars su jūrininkais ir prekių siuntėjais, nesumokės visų skolų, nebereikės ir bankroto – valdininkų įklampintas Lietuvos laivas tada bus pusvelčiui parduotas Filadelfijoje iš varžytynių.
Pagal įstatymus jūrininkams laivuose leidžiama dirbti iki pusmečio. Darbdavių pastangos pratęsti sutartis, ignoruojant įgulos fizinių ir psichinių galimybių ribas, civilizuotame pasaulyje vertinamos kaip žmonių kankinimas.
S.Mačiukas neįsivaizduoja, kas norės pakeisti „Vorutos“, Ventos“, „Raguvos“ ir “Romuvos“ įgulas, jeigu su ankstesnėmis nebus atsiskaityta: „Jūrininkai nenusiteikę dirbti areštuotuose laivuose už sriubos lėkštę“.