Kauno savivaldybės padaliniai įsikūrę ne tik Laisvės alėjoje stūksančiuose valdžios rūmuose, bet ir visoje centrinėje miesto dalyje.
Švietimo ir ugdymo skyrius glaudžiasi mažai kam žinomoje trumputėje M.Dobužinskio gatvėje. Socialinės paramos ir paslaugų skyrių darbuotojai įsikūrę senamiesčio pakraštyje, tarpukariu prastą reputaciją pelniusioje Nemuno gatvėje.
Nemažai savivaldybės įstaigų veikia J.Gruodžio gatvės 9-uoju numeriu pažymėtame name. Čia įsikūrę Gyvenamojo fondo administravimo, Turto, Audito bei kiti skyriai.
A.Mickevičiaus gatvėje dirba Energetikos skyriaus specialistai, o bene toliausiai nuo miesto centro nutolęs Kūno kultūros ir sporto skyrius. Jis įsikūręs Žaliakalnyje, Aušros gatvėje, šalia sporto aikštyno.
Tokia padėtis netenkina savivaldybės vadovų. Vis garsiau kalbama apie ketinimus valdininkus iš pakampių sukelti į vieną pastatą. Taip būtų paprasčiau kontroliuoti jų darbą, o miestiečiams nereikėtų lakstyti iš vienos įstaigos į kitą.
Tikrins turimą turtą
„Efektyviausia dirbti, kai visi struktūriniai padaliniai įsikūrę viename pastate. Mūsų planuose – peržiūrėti, kiek nekilnojamojo turto valdo savivaldybė, ir centralizuoti jos veiklą“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Administracijos vadovas tikino: pirmiausia ketinama užbaigti darbuotojų etatų mažinimą. Iš planuotų atleisti 150 darbuotojų su valdininko kėdėmis jau atsisveikino 100 žmonių.
„Baigę reorganizaciją matysime, kiek ir kur lieka vietų. Į centriniame savivaldybės pastate atsilaisvinusias vietas perkelsime darbuotojus, tada žiūrėsime, ką daryti su kitais mums priklausančiais pastatais“, – sakė G.Petrauskas.
Kad ir kaip būtų stengiamasi centralizuoti savivaldybės darbą, visi Kauno valdininkai tikrai netilps į Laisvės alėjoje esančius valdžios rūmus.
„Pastatas senovinės statybos, patalpų išdėstymas nėra geriausias. Sienų griauti negalime, nes šie rūmai istorinė vertybė ir saugomi kaip kultūros paveldas“, – pripažino administracijos vadovas.
Svajoja apie dangoraižį
Ilgus metus bankų sektoriuje dirbęs G.Petrauskas turi savo viziją, kaip turėtų atrodyti valdininkų darbo erdvė.
Tai visame pasaulyje populiari „atviro biuro“ sistema, kai visi žmonės dirba vienoje erdvėje, o jų darbo vietos atskiriamos pertvaromis.
Deja, įgyvendinti šio sumanymo Kaune kol kas nepavyks. Nei pagrindiniai Kauno valdžios rūmai Laisvės alėjoje, nei kiti pastatai tam nėra pritaikyti.
„Pats didžiausias noras – turėti naują, modernų pastatą, kokiame įsikūrusi Vilniaus savivaldybė. Nežinau, ar greitu metu šią svajonę pavyks įgyvendinti. Kita vertus, reikėtų spręsti, ką daryti su pagrindiniu savivaldybės pastatu. Vytauto Didžiojo universitetas išsikėlė iš Laisvės alėjoje esančių patalpų, Centrinis paštas – merdi. Jeigu ir mes išsikelsime, bus didžiulis smūgis šiai miesto daliai“, – svarstė G.Petrauskas.
Nors Kauną valdę konservatoriai kiek anksčiau puoselėjo viltis dalį valdininkų perkelti į Maironio gatvėje esančius Lietuvos banko rūmus, G.Petrauskas tikino, jog to niekada nebus.
„Šiame pastate teko dirbti. Kabinetai – milžiniški, patalpų suplanavimas – dar neracionalesnis, nei savivaldybės pastate. Šios patalpos tinka didingam, geram šveicariškam bankui. Jos visiškai netinkamos mūsų norui orientuotis į skandinavišką kultūrą, kai viskas daroma asketiškai, racionaliai, pigiai ir drauge funkcionaliai“, – sakė G.Petrauskas.
Planus rimčiau diskutuoti apie galimą valdininkų perkėlimą į naują dangoraižį kol kas stabdo nekilnojamojo turto rinkoje susidariusi padėtis. Verslininkai Kaune kol kas nesiūlo objektų, kurie atitiktų savivaldybės reikalavimus.
Perkėlimui neprieštarauja
Nemuno gatvėje įsikūrusio Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė pripažino, jog jos vadovaujama įstaiga atsidūrusi tam tikroje atskirtyje.
Senamiesčio pakraštyje esanti gatvelė siaura, vienpusio eismo. Šioje vietoje gana sunku rasti vietą automobiliui pastatyti. Kita vertus, Socialinių paslaugų skyriaus klientai – gyvenimo paribyje atsidūrę žmonės, prašyti paramos dažniausiai atkulniuojantys pėsčiomis.
„Jeigu visus skyrius pavyktų perkelti į vieną pastatą, padėtis iš esmės pasikeistų. Nuo to būtų geriau mūsų lankytojams, žmonėms nereikėtų vaikščioti po skirtingose miesto dalyse išsibarsčiusias įstaigas“, – sakė M.Vyšniauskienė.
Vedėja pripažino, jog didžiąją interesantų dalį sudaro socialinių įgūdžių stokojantys, gyvenimo negandų prislėgti, atskirtyje atsidūrę žmonės.
„Situacija, kai socialinį būstą gauti norintį žmogų tenka siųsti į J.Gruodžio gatvę, kur įsikūręs Gyvenamojo fondo administravimo skyrius, nėra patogi nei man, nei klientui. Žmogui ir taip sunku, o mes priversti jį siųsti kitur. Dėl to neišvengiamai kyla ir konfliktų“, – minėjo M.Vyšniauskienė.
Sutaupytų nemažai laiko
J.Gruodžio gatvėje įsikūrusio Savivaldybės turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žemaitienė taip pat tikino, jog visus valdininkus sutelkus viename pastate pagerėtų darbo našumas.
„Labai dažnai tenka vaikščioti į pagrindinį pastatą, kuriame vyksta ir susirinkimai, ir pasitarimai, dirba visa administracijos vadovybė. Nors mūsų padalinys įsikūręs gana patogioje vietoje, vis vien sugaištame nemažai laiko“, – pripažino J.Žemaitienė.
Skyriaus vedėjo pavaduotoja minėjo, kad čia užsukantys interesantai dėl pastate įsikūrusių įstaigų gausos neretai painiojasi.
Pasitaiko nemažai atvejų, kai savivaldybės Turto skyrių kauniečiai painioja su valstybės įmone – Turto banku.
„Su reiškiniu, kai interesantai siunčiami iš vieno padalinio į kitą, susidurti netenka. Veiklą organizuojant vieno langelio principu žmonėms užtenka tik kartą apsilankyti savivaldybės įstaigoje. Aišku, visus padalinius sutelkti po vienu stogu būtų kur kas geriau“, – minėjo J.Žemaitienė.
Valdomo turto vertė – ne itin didelė
Bronislovas Varnas
Kauno savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjo pavaduotojas
„Mintis atsisakyti savivaldybės valdomų pastatų ir juos pardavus persikelti į naują statinį gana įdomi. Deja, ji sunkiai įgyvendinama. Pirmiausia todėl, kad savivaldybės valdomi objektai centrinėje Kauno dalyje nėra tokie vertingi, kad juos pardavus būtų galima sukaupti pakankamai lėšų statyboms. Pinigų galbūt užtektų tik pirminiam įnašui.
Savivaldybės padaliniai įsikūrę ne tik nuosavose, bet ir nuomojamose patalpose. Tai pastatas M.Dobužinskio gatvėje, kur įsikūręs Švietimo ir ugdymo skyrius, taip pat Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriai. Nuomotis tenka ir patalpas Laisvės alėjoje, 94-uoju numeriu pažymėtame name. Antrasis ir trečiasis šio statinio aukštai grąžinti paveldėtojams, savivaldybė jiems moka nuomos mokestį.
Prieš kurį laiką ketinta parduoti J.Gruodžio gatvėje esantį pastatą. Jo būklė – nekokia, reikia remonto. Ką daryti su šiuo statiniu, kur iškelti jame dirbančius žmones, turės spręsti dabartiniai savivaldybės vadovai.“