Dešimtmetį gyvavusiai BRICS sąjungai jau statomas kryžius?

Kapitalo nutekėjimas per pastaruosius 13 mėnesių iš BRICS (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos) išaugo iki vieno trilijono dolerių. Apie tai pranešė britų laikraštis „The Independent“. Šio leidinio apžvalgininko Chriso Blackhursto nuomone, tai liudija, kad „su BRICS viskas baigta“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiųmetiniame BRICS susitikime.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiųmetiniame BRICS susitikime.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir PAR prezidentas Jacobas Zuma.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir PAR prezidentas Jacobas Zuma.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir Brazilijos presidentė Dilma Rousseff.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir Brazilijos presidentė Dilma Rousseff.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir Indijos premjeras Narendra Modi.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir Indijos premjeras Narendra Modi.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.<br>AFP/“Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

lrytas.lt

Aug 25, 2015, 3:22 PM, atnaujinta Oct 19, 2017, 12:14 AM

„Neseniai prasidėjusi Kinijos valiutos devalvacija smogė visam verslo pasauliui. Rusija patiria nuostolių dėl sankcijų ir išgyvena ekonominį nuosmukį. Braziliją purto protesto akcijos“, – skelbia C.Blackhurstas.

Pasigenda protingos ekonominės politikos

„Kurį laiką jų ekonomikos dėl pasaulinių žaliavos prekių kainų laikėsi paviršiuje. Neatsitiktinai, rinkoje nukritus jų kainoms, BRICS tuoj pat pradėjo skilinėti“, – rašoma šiame straipsnyje.

C.Blackhurstas primena, kad idėja sujungti šalis su dinamiškai besivystančiomis ekonomikomis priklauso vyriausiajam „Goldman Sachs“ ekonomistui Jimui O'Neillui. Būtent jis 2001 metais pastebėjo šalių, kurios iki to laiko buvo laikomos didelėmis, bet vargingomis ir ekonomiškai silpnomis, augančią finansinę galią.

Tuo metu, rašo C.Blackhurstas, BRICS buvo laikomas realiu išsivysčiusių šalių konkurentu. Ypač – Jungtinių Amerikos Valstijų. Todėl investicijų galimybės į BRICS šalis iš tradicinių įtakos centrų buvo milžiniškos.

Tačiau tas pats J. O'Neillas įspėjo: BRICS šalys klestės tik tuo atveju, jeigu vykdys protingą ekonominę politiką.

„Tačiau jos to nedarė. Rusija didžiąją dalį savo išteklių atidavė privačiam sektoriui, o paskui atgal pasiėmė naftą. Kinija savo Centrinį banką padarė priklausomą nuo valdžios ir pradėjo spausdinti pinigus, kad paspartintų ekonominį augimą. Jų nesugebėjimas valdyti savęs pačių, pakelti savo verslą į nuolatinį visame pasaulyje nenugalimą lygį lėmė jų kritimą“, – mano C.Blackhurstas.

Viena kitai trukdo

Anksčiau Amerikos verslo laikraštis „The Wall Street Journal“ rašė, kad BRICS šalys trukdo viena kitai prekiauti. Leidinys pateikė „Global Trade Alert“ ataskaitos duomenis, kurie byloja: nuo 2008 metų BRICS šalyse buvo pastebimos trys didelės protekcionizmo bangos. Vien tik per pastaruosius šešerius metus šios šalys priėmė 1451 įstatymą (32 proc. bendro panašių įstatymų skaičiaus pasaulyje), kuriuo remiantis pirmenybė nacionalinėje rinkoje teikiama ne užsienio, bet savoms – vidaus kompanijoms.

„Financial Times“ nuomone, nesenas BRICS susitikimas tik paliudijo apie šalių dalyvių susiskaidymą. „Jos laikosi skirtingų vertybių, o jų vienybė – laikinas reiškinys. Brazilija, Indija, PAR – chaotiškų demokratijų, kurioms nepavyko  įteisinti teisinės valstybės statuso, šalys. Tuo tarpu Kiniją ir Rusiją valdo autokratiniai režimai“, — rašė „Financial Times“.

Perspektyvos – sudėtingos

Ar tai, kas pasakyta, reiškia, kad BRICS byra? Ar tai reiškia, kad prieš dešimtmetį prieš Vakarų hegemoniją susivienijusios šalys dabar kiekviena, slegiama pasaulinės krizės, gelbėjasi, kaip tik gali?

BRICS – tai keturios pirmaujančios ekonomikos, kurios priklauso Didžiajam dešimtukui (G10). Maža to, joms priklauso didžiausia Afrikos ekonomika, — priminė Šiuolaikinės plėtros instituto Finansų ir ekonomikos skyriaus vadovas Nikita Maslenikovas. — Turint omenyje, kad Afrika ekonomine prasme sparčiai augantis makroregionas, kartu paėmus BRICS sudaro didelę pasaulio ekonomikos dalį.

Kai J. O'Neillas pasiūlė šią abreviatūrą, kuri apibrėžtų aktyvus, į kuriuos būtų galima investuoti, jis manė, kad šios šalys turi pavydėtinas ekonominio augimo perspektyvas. Nepaisant to, jis įspėjo: investuotojai susidurs su rizika, nes kiekviena iš BRICS šalių anksčiau ar vėliau pereis prie naujo plėtros modelio. Būtent dabar tai mūsų akyse ir vyksta.

Iš tiesų BRICS šalys išlieka labai perspektyvios investicijoms, bet ir labai rizikingos. Noriu pasakyti, kad „The Independent“ publikacijos ir nuotaikos BRICS dalyvių didžiojo finansinio žaidimo atžvilgiu iš esmės skiriasi. „The Independent“ kur kas daugiau neigiamų emocijų. Tačiau gerbiamo britų leidinio žodžiuose yra nemažai tiesos.“

- Kur ji slypi? – rusų leidinio „Svobodnaja pressa“ žurnalistai klausė šio apžvalgininko.

– Šiandien iš tiesų  pastebime padidėjusios rizikos visose besivystančiose šalyse koncentraciją. Tarp jų ir BRICS šalyse.

Pradėkime nuo to, kad Brazilijoje – recesija, kurią apsunkina sudėtingos vidaus politikos aplinkybės,  susijusios su korupcijos skandalu, palietusiu artimą prezidento aplinką.

Kinija, panašu, lėtėja. Jos perėjimas prie kito plėtros modelio susijęs su finansinės sistemos trapumo padidėjimu. Viena vertus, Kinijos liaudies partija dabar siekia spręsti skaudžiausias problemas, kad galėtų užtikrinti daugiau ar mažiau garantuotą ateitį. Turiu omenyje struktūrinių reformų pradžią. Tačiau Kinijos ekonomikos nestabilumas gali trukti dar keletą mėnesių.

Rusija, kaip ir Kinija, išgyvena recesiją.

Indijoje pastebimas paskelbtų reformų įgyvendinimo stabdymas. Šiuo atžvilgiu Indijos situacija primena kiniškąją.

Pagaliau ir Pietų Afrika susiduria su pasibaigusio žaliavų kainos superciklo spaudimu. Dėl kritusių kainų žaliavų rinkose PAR ekonomika, analitikų manymu, priartėjo prie perėjimo į recesiją ribos.

– Ar tai reiškia, kad BRICS jau reikia statyti kryžių?

– Aišku, kad ne. Šiandien vyksta struktūriniai šių šalių ekonomikos pokyčiai. Toks reiškinys pastebimas visose pasaulio ekonomikose. Tarkime, Europos Sąjungos, kuriai teks dar daug ką nuveikti bankų sektoriuje, mokesčių ir biudžeto politikoje. Struktūrinių pokyčių poreikį mes matome ir JAV. Dabar aišku, kad Federalinės rezervų sistemos vykdoma stimuliuojamoji piniginė kreditinė politika išsisėmė. Tai rodo, kad Amerikai būtina atlikti dideles reformas tuose sektoriuose, kurie pareikalauja daugiausia valstybės išlaidų.

Mes jau matome, kaip gamybinės kompanijos iš besivystančių ekonomikų perkeliamos atgal – į JAV. Pagrindinių Amerikos industrijos lyderių prognozėmis, po penkerių metų JAV teritorijoje bus pusė visų gamybinių galių, kurios bus jų kontroliuojamos ( dabar – mažiau kaip trečdalis). Naujoji Amerikos reindustrializacija – būtent tie struktūriniai pokyčiai, kurie rengia ekonomiką naujai technologinei bangai.

Prognozuojama, kad ši banga apims visą globalų ūkį jau kito dešimtmečio viduryje. Todėl dabartiniai struktūriniai pokyčiai, tarp kurių – ir vykstantys BRICS šalyse, pasaulinė tendencija. Todėl kalbėti apie BRICS pabaigą – skonio reikalas. Taip pat sėkmingai galima diskutuoti apie Europos saulėlydį arba artėjantį Amerikos žlugimą.

– Tačiau „The Independent“, rašydamas apie BRICS pabaigą, remiasi rimtais skaičiais – per 13 mėnesių prarasta 1 trilijonas dolerių kapitalo. Argi tai ne tiesa?

– Iš tiesų, per metus, nuo 2014 iki 2015 metų liepos, ne tik iš BRICS šalių, bet iš visų besivystančių rinkų išėjo  940 mlrd. dolerių kapitalo. Visa tai – tiesa. Todėl sakyti, kad trilijoną prarado tik BRICS šalys, būtų neteisinga. Praranda pinigus ir Didžioji Azija, ir Lotynų Amerika.

– Kokios BRICS perspektyvos?

– Gana miglotos. Šių šalių ekonominio augimo pastovumą lems jų sugebėjimas vykdyti struktūrines reformas. Šios reformos – pasaulinės ekonomikos kryptis, globalios ekonomikos perbalansavimo tiesioji linija.

Į ją patekti reikia ne tik BRICS, bet atskirai paėmus – ir Rusijos Federacijai.

Trys pasauliai

BRICS steigimas paremtas kur kas gilesne idėja, nei paprastas besivystančių ekonomikų, perspektyvių kapitalo investavimo prasme, sujungimas, – pastebi politologas, už tarptautinius projektus atsakingo Nacionalinės strategijos instituto direktorius Jurijus Solozobovas. – Ši idėja remiasi tuo, kad pasaulis negali egzistuoti pagal paprastą konfigūraciją: Pirmasis pasaulis – spindintis „auksinio milijardo“ pasaulis. Po to – Trečiasis pasaulis, kuris gyvena skurde ir maitinasi atliekomis. Tarp jų būtinai turi būti „sluoksnis“ – Antrasis pasaulis.

BRICS šalys kaip tik ir patenka į Antrojo pasaulio kategoriją. Tai šalys, kurios pirmiausia supranta, kad jų niekada nepriims į Pirmąjį pasaulį. Nepriims netgi ant „pristatomos kėdės“, kaip kažkada buvo žadėta. Tačiau, kitaip nei Trečiojo pasaulio šalys, BRICS šalys turi politinių, ekonominių ir karinių ambicijų, kuriomis gali kompensuoti atsilikimą nuo Pirmojo pasaulio.

Būtent Antrojo pasaulio šalių buvimas sukuria prielaidas daugiapoliariniam pasauliui atsirasti. Tačiau prieš sukuriant daugiapoliarinį pasaulį, BRICS šalims būtina sukurti kontrapoliarinį pasaulį – pakovoti, įrodyti savo teisę egzistuoti.

Šiandien BRICS ir kovoja tokią kovą. Noriu pastebėti, kad labai nedaug pasaulio valstybių  (ko gero, tik PAR, Australija ir Rusija) turi intelektinį bagažą, kuris gali padėti užtikrinti tvarią nepriklausomą plėtrą. Šios šalys gali savarankiškai plėtotis, net jeigu nuo žemės dingtų Amerika ar Europa.

Ir tas intelektinis bagažas – rimtas koziris mūsų rankose. Todėl Rusijai nereikia baimintis apokaliptinių prognozių ir prakeikimų, kad investicijos iš mūsų pasitrauks.

Būtent Rusija yra BRICS šalių lyderė. Kinija ir Indija, priešingai nei Rusija, neturi supervalstybės ir labai sudėtingos geopolitinio žaidimo patirties.“

Parengė Eugenija Grižibauskienė  

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.