Maistas su GMO lietuviams itin atgrasus. Sulig kiekvienais metais pirkėjai į jį šnairuoja vis labiau, todėl prekybininkai šalina tokius gaminius nuo lentynų.
Savo ruožtu Teisingumo ministerija užsimojo griežtinti jų ženklinimą, nors to griežtumo nestigo ir iki šiol.
GMO turėtų būti nurodyti ant Lietuvoje parduodamų maisto prekių etikečių, o visa tai reglamentuota šalies teisės aktų.
Tokiam Teisingumo ministerijos siūlymui praėjusią savaitę pritarta Vyriausybės posėdyje.
Bet etiketėse tokia informacija nurodoma jau ne vienus metus.
Taip daryti įpareigojo dar 2003 metų išleistas Europos Sąjungos reglamentas.
Nors Lietuva tuomet dar nepriklausė ES, šio reikalavimo paisė. Tiesa, dabar ženklinti privaloma tik tuos produktus, kuriuose GMO yra 0,9 ir daugiau procentų.
Netyla skambučiai
Dar 2013 metais prekybininkai siūlė apsčiai produktų su GMO. Daugiausia įvairaus aliejaus, saldumynų, taip pat kulinarijos cechuose paruoštų valgių – kotletų, mišrainių, salotų, vištienos vėrinukų, kepsnelių ir kitų.
Kaip į juos patekdavo GMO? Ruošdami šiuos užkandžius kulinarai naudodavo aliejų su GMO.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistės Vidos Jarošienės, lietuviai į maistą su GMO žiūri kreivai. Tai įrodo ir galybė vartotojų skambučių. Itin dažnai kreipiasi jaunos motinos. Jos teiraujasi, ar vaikams skirtame maiste tikrai nėra GMO.
Tokios pirkėjų nuostatos privertė prekybininkus keisti asortimentą. Pasak V.Jarošienės, šalies didieji prekybos tinklai produktų su GMO atsisakė, jų nebenaudoja ir savo kulinarijos cechuose.
Tiesa, mažesniuose tinkluose ar atskirose parduotuvėse maisto su GMO dar galima įsigyti. Jis nedraudžiamas, tačiau genų inžinierių patobulintų augalų poveikis organizmui nėra galutinai ištirtas, tad neaišku, ar jie yra nekenksmingi.
Verslas tapo atidesnis
Po kelis ar keliolika pažeidimo atvejų, kai gamintojai nepažymi etiketėje, kad produktas turi GMO, kasmet nustato Lietuvos nacionalinės rizikos vertinimo institutas. Daugiausia tai būna maistas, į Lietuvą atvežtas iš trečiųjų šalių.
„Griežtai kontroliuojame maistą su GMO. Nuolat atliekame tyrimus, ypač jei kyla įtarimų, kad gamintojas galėjo neteisingai paženklinti gaminį“, – sakė V.Jarošienė.
Ypač specialistai griežti maistui, kuriame yra sojų arba kukurūzų produktų. Mat juose neretai pasitaiko GMO. Bet atvejų, kad gamintojas būtų etiketėje neįrašęs GMO, o jų aptikta laboratorijoje, nepasitaikė.
„Verslas pastaraisiais metais pats atidžiai stebi, kad į parduotuves nepatektų netinkamai paženklintų produktų, nes paženklinti iš naujo reiškia papildomas išlaidas.
Prekybininkai gerai išsiaiškina prieš pirkdami iš gamintojo produktą, domisi jo istorija, ar nepasitaikė atvejų, kai buvo naudojami GMO jų nenurodžius etiketėje“, – kalbėjo V.Jarošienė.
Išbraukė iš asortimento
Prekybos tinklas „Maxima“ produktų su GMO atsisakė dar praėjusių metų pabaigoje.
„Produktai, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų, nenaudojami ir tinklo maisto gamybos cechuose ruošiant salotas, kulinarijos, konditerijos ar kitus gaminius“, – paaiškino „Maximos“ atstovė Renata Saulytė.
Anot jos, priimti tokį sprendimą paskatino neigiamos nuostatos dėl GMO poveikio sveikatai.
„Ar šie produktai buvo populiarūs tuomet, kai jais prekiavome, dabar sunku atsakyti. Tačiau tai tikrai nebuvo tie produktai, kurie atsidurdavo daugelio pirkėjų krepšelyje.
Esame už tai, kad prekių etiketėse būtų nurodyta, kad produkte yra GMO. Klientas turi teisę žinoti produktų sudėtį ir tuomet jau pats rinktis. To reikalaujame ir iš savo tiekėjų“, – sakė R.Saulytė.
Ji pabrėžė, kad mėsos, kiaušinių ir pieno, gautų iš genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų, neprivaloma ženklinti.
Tačiau tinklas prašo savo tiekėjų pateikti informaciją, kokiu pašaru buvo šeriami gyvuliai, jeigu įžvelgiama galima grėsmė, kad gyvuliniuose produktuose gali būti GMO.
Turi teisę žinoti
Kad tokių produktų neparduoda savo tinkle, patikino ir „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis: „Dalis pirkėjų nenori GMO, tad jie turi teisę žinoti, ką perka.“
Prieš kelerius metus produktų su GMO atsisakė ir „Rimi“. Tokių produktų nebesiūlo ir „Iki“ parduotuvės.
Prekybos aljansas „Aibė“ pasielgė taip pat. Tiesa, jo parduotuvėse galima rasti „Tėviškės“ aliejaus, į kurį gamintojai anksčiau dėjo ir GMO. Bet dabar, anot jį tiekiančios įmonės „Baltijos aliejai“, šis aliejus gaminamas be GMO.
„Anksčiau tinklai užsakydavo kuo pigesnio aliejaus, o dabar žiūri, ar nėra GMO. Nors moksliškai neigiamas poveikis ir neįrodytas.
Visa tai moterėlių kalbos, tokiems tyrimams atlikti reikia 50 metų“, – kalbėjo „Baltijos aliejų“ komercijos direktorius Gintaras Steponavičius.
Pasak jo, jei Lietuvos pirkėjai ir prekybininkai panorėtų, jų įmonė vėl tiektų produktus su GMO.
Nuomonė nesikeičia
Prieš penkerius metus rinkos tyrimų bendrovė „Nielsen“ atliko apklausą ir ji parodė, kad Baltijos šalių gyventojai yra kur kas labiau nusiteikę prieš GMO negu kitų pasaulio valstybių žmonės.
Baltijos šalyse tik 6 proc. gyventojų mano, kad produktai su GMO yra saugūs. Europoje taip mano 14 proc., o pasaulyje – 18 proc. gyventojų.
Tačiau „Nielsen“ atstovas Artūras Urbonavičius sakė, kad padėtis nepasikeitė ir dabar: „Galiu drąsiai teigti, kad ši tema Europoje yra labai jautri. GMO vertinami ypač neigiamai. Lietuviai taip pat labai jautriai reaguoja į maisto kokybę, nes yra įsitikinę, lietuviški produktai yra sveikiausi.
Pirkėjai kreivai žiūri į importuotus maisto produktus – perka nebent gurmaniškus arba pigesnius. Taip pat pirkėjai įtariai vertina visus maisto priedus ir atidžiai skaito etiketes.“
Pasak A.Urbonavičiaus, GMO Europoje ir Lietuvoje vertinami neigiamai ir toks vertinimas turbūt greitai nesikeis.
Po didinamuoju stiklu – aliejus ir saldumynai
Šiuo metu Lietuvos parduotuvėse galima rasti įvairių maisto produktų, kuriuose yra GMO. Tarp jų – 9 pavadinimų augalinis aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių, arba toks, į kurio sudėtį įeina aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Tai – „Omili“, „Tėviškės“, „Jasmine“, „Sodžiaus“, „Optima linija“, „Kooperacijos aruodai“ ir 3 pavadinimų „Augalinis aliejus“, įvežtas iš Vokietijos, Olandijos ir Belgijos.
Parduotuvėse galima rasti 10 pavadinimų saldumynų, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuotų sojų produktų: saldainiai „Truffle“ su ryžiais ir braškių skonio, vafliai „Wafer Elvan“, „Gofret Elvan“, „Prestij Napolitan“, „Express Hazelmut Cream“, „Goflet 25 Caramel“, korėtosios saldžiosios plytelės „Safari“ ir „Chock“, kakaviniai kiaušiniai „Toy Toy“.
Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis. Jis gali nuolat keistis, nes tiek importuotojai, tiek gamintojai gali importuoti ar pagaminti maisto produktų su GMO žaliavomis.
Prekyba produktais, į kurių sudėtį įeina GMO, tarp Europos Sąjungos valstybių vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik teisės aktuose įteisintomis augalų veislėmis.
Šaltinis: Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba