Didesnės ar mažesnės bendrovės visame pasaulyje šnipinėja vienos kitas pasitelkdamos ne tik informacines technologijas. Jos įskiepija savo darbuotojus konkurentų įmonėse, kad susirinktų duomenis apie jų klientus.
Lietuvoje taip pat daugėja atvejų, kai pavogti iš konkurentų duomenys ir klientų kontaktai imami naudoti savo versle.
Po trejų bylinėjimosi metų teismai vienoje tokių bylų jau padėjo galutinį tašką: ginčams tarp verslo konsultavimo bei darbų saugos įmonių SDG bei „Verslo aljansas“ nebeliko vietos.
Už tai, kad pastarosios įmonės savininkai prieš ketverius metus nugvelbė SDG duomenis apie klientus ir perviliojo dalį darbuotojų, jie turi atlyginti žalą – sumokėti kone 14 tūkst. eurų.
Tai lyg ir juokinga pinigų suma už tokią vagystę.
„Pinigai, gauti per teismus, neturi kuriamosios vertės. Mums daug svarbiau, kad pavyko įrodyti, jog tai, kas buvo padaryta, yra didžiulė vagystė. Ir kad nuo bausmės už ją neįmanoma išsisukti“, – sakė SDG savininkas ir vadovas Eduardas Jasas.
Padėjo akcininkų ginčas
Ši košė užvirė 2010 metais, kai E.Jasą, vieną iš keturių bendrovės SDG akcininkų, kiti trys atleido iš direktoriaus pareigų ir įdarbino savo žmogų G.L.
Toje pačioje įmonėje Kauno skyriaus direktore tuo metu dirbo ir G.L. žmona.
„Kitų akcininkų buvau atleistas iš direktoriaus pareigų kaip tik tuo metu, kai prasidėjo mano ir jų derybos dėl akcijų pardavimo. Išsiskyrė mūsų požiūris į verslą.
Mudu su žmona turėjome 25 procentus įmonės akcijų, likusias – kiti trys akcininkai. Buvo svarstoma, kas kieno akcijas nupirks“, – pasakojo E.Jasas.
Viskas baigėsi tuo, kad buvę bendraturčiai nė viename iš bankų negavo paskolos. „Bet man paskolą bankas suteikė. Už tuos 75 proc. akcijų 2010-aisiais sumokėjau apie 3,5 mln. litų“, – pasakojo E.Jasas.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad per aštuonis mėnesius, kol akcininkai ginčijosi, paskirtasis direktorius susirinko ir į laikmenas perkėlė visą slaptą įmonės komercinę informaciją.
O po to kartu su buvusiais trimis akcininkais išėjo plėtoti „Verslo aljanso“ veiklos. Kartu su G.L. ir septynerius metus SDG dirbusia jo sutuoktine.
Pradėti vilioti ir kiti įmonės darbuotojai: vieni – didesnėmis algomis, o kiti – įspėjimais apie liūdną SDG baigtį.
Kūrėsi šalia konkurentų
Prieš trylika metų įkurta SDG yra ne tiktai verslo konsultacijų, bet ir darbuotojų saugos mokymo įmonė. Lietuvoje ji turi 11 padalinių.
„Verslo aljansas“ tokios pat veiklos ėmėsi tiktai 2011-aisiais, užtat įsteigė skyrius tuose pačiuose miestuose, kuriuose dirba ir SDG.
„Sutuoktiniams pavyko įkalti pleištą visuose mūsų įmonės skyriuose.
Specialistai, kurie neatsispyrė pagundoms, perėjo į „Verslo aljansą“ ir iš pradžių sudarė didžiąją dalį jos darbuotojų“, – pasakojo E.Jasas.
Maždaug iš 300 SDG įmonėje dirbančių žmonių pas konkurentus perėjo dvylika, tarp jų – ir poros padalinių vadovai. Negana to, dešimtis partnerių nutraukė su SDG sutartis ir sudarė jas su „Verslo aljansu“.
Tikroji žala didesnė?
Teismuose pavyko įrodyti, kad G.L. ir jo sutuoktinė pasinaudojo dirbant SDG sukaupta informacija apie klientus, jiems teikiamas paslaugas ir kainas už jas. O pervilioti darbuotojai taip pat išdavė komercines paslaptis ir įkalbėjo įmones perrašyti sutartis.
Kauno apygardos teismas priėmė neskundžiamą sprendimą.
Jis pripažino, kad „Verslo aljansas“ naudojosi SDG klientais. Tai patvirtino ir faktai, kai įmonės nutraukė su SDG sudarytas paslaugų pirkimo sutartis ir iš karto sukirto rankomis su „Verslo aljansu“.
„Kaip buvome, taip ir likome lyderiai.
Teismai iš G.L. ir jo sutuoktinės mums priteisė tuos 14 tūkstančių eurų, nors žala, kuri buvo padaryta įmonei, yra dešimteriopai didesnė.
Neketiname niekam keršyti. Tačiau bylinėdamiesi su konkurentais norėjome įrodyti, kad atskleistos komercinės paslaptys yra vagystė“, – kalbėjo E.Jasas.
Panašių atvejų šalyje būta ir anksčiau
Lietuvoje šnipinėjimo skandalų jau būta. Vienas jų yra kliudęs ir Kauno įmonę „Projektana“. Polinių pamatų ir atraminių sienelių projektavimu ir įrengimu besiverčianti įmonė dar 2008 metų liepą atleido vieną savo darbuotojų A.N.
Bet po poros metų „Projektanos“ vadovams kilo įtarimų, kad apie jų pasiūlymų turinį įvairūs konkurentai nutuokė jau iš anksto. Išsiaiškinta, kad atleistasis darbuotojas išeidamas išsinešė visą įmonės informaciją.
Bendrovė kreipėsi į teismą, reikalaudama atlyginti beveik 300 tūkst. litų žalą. Teisme prispaustas įrodymų buvęs darbuotojas pripažino savo kaltę, tikino besigailintis dėl tokio poelgio.
Sutarus dėl kompensacijos dydžio byla buvo baigta pasirašyta taikos sutartimi.
Bylų daugėja
Irmantas Balsys
Advokatas
„Tokių bylų vis gausėja. Lietuva nedidelė, konkuruojančioms įmonėms čia ankšta, naujos veiklos sunku prigalvoti. Tad didelės bendrovės skyla į mažesnes, o tokių dalybų pasekmė – išeidami darbuotojai išsineša įgytas žinias, patirtį, o kartu – komercines paslaptis: klientų sąrašus, pasiūlymus, duomenis apie paslaugų kainas ir kita. Jų įkurtos įmonės klonai imasi nesąžiningos konkurencijos, naudodamiesi tuo, ką pasisavino.
Ar sunku įrodyti, kad tai vagystė? Teisės aktuose numatyta: jei įmonė yra patvirtinusi komercinių paslapčių sąrašą, su jomis supažindinti darbuotojai privalo jas saugoti. Tokiais atvejais didelių prieštaravimų nebūna. Svarbu įrodyti patį faktą, kad išėjęs darbuotojas kitai įmonei atskleidė slaptą informaciją ir ja pasinaudojo.
Žalą apskaičiuoti taip pat galima nesunkiai. Jei su įmone nutraukia sutartis seni klientai ir vėliau jie pasirenka bendroves, kurioms vadovauja ar jose dirba pirmojoje įmonėje patirties įgiję žmonės, teisme nukentėjusi įmonė turi įrodyti, kad turėjo komercinių paslapčių sąrašą.“
