Vidurio Lietuvoje grūdai byrėjo geriau, Dzūkijoje – prasčiau, Aukštaitijoje ir Žemaitijoje – vidutiniškai. Tačiau sudėjus viską kartu nukultų grūdų kiekis jau persirito per 5 mln. tonų. O laukuose juk dar stirkso nebaigti kulti grikiai, o kai kur - ir vasariniai rapsai.
Yra ūkių, kuriuose kviečių iš hektaro buvo prikirsta net po 7 tonas, bet yra ir tokių kultūrų, pavyzdžiui, vasarinių miežių derlingumas iš hektaro tesiekė 4 tonas. Tačiau svarstyklės išsilygino, ir ant jų iki šiol jau sukrauta per 5 mln. tonų grūdų.
Skaičiuojama, kad vien supirktų grūdų kiekis (daugybė ūkininkų neskuba jų parduoti, ir, laukdami tinkamos kainos, laiko juos elevatoriuose), palyginti su tuo pačiu laiku pernai, rugpjūčio pabaigoje buvo 12,18 proc. Žirnių supirkta triskart daugiau. Kone 6 kartus daugiau nei praėjusiais metais supirkta rapsų sėklų.
Ekologiškame ūkyje – viskas kitaip
„Derlius kažkur – rekordinis, bet ne mano ūkyje. Sausra prikišo nagus. Kaitra išdegino vasarines kultūras, pavyzdžiui, žirnius dar nė nespėjusius užaugti. Jų prikūliau vos vos daugiau, kiek buvau pasėjęs.
Nemušu rekordų, nes mano ūkis – ekologinis, todėl jame stebuklai nevyksta. Kviečių iš viso prikūliau 100 tonų, avižų – 100 tonų, apie 200 tonų – rugių. Tai nėra milžiniški kiekiai.
Bepigu tiems, kurių žemės – molingos, jos išlaiko drėgmę. O maniškės – smėlingos. Net arti nieko negalime, nes viskas yra perdžiuvę“, – sakė netoli Trakų, Žukų kaime ūkininkaujantis Vladislavas Kravčunas.
Šiuo metu ūkininko sandėliuose valomos ir į priekabas pilamos avižos – rengiamos eksportui į Vokietiją.
„Lietuviams ekologiškų grūdų nereikia. Jiems reikia tik to, kas pigiausia. Atsiprašau už negražų pasakyme, bet jie valgys brudą, kad tik nereikėtų mokėti už kokybę“, – savaime suprantama, kad tokia absurdiška situacija siutina visko mačiusį ūkininką.
Apie perdirbimą to, ką užaugina, jis nė nekalba. Kada tai daryti? Visą laiką suėda kasdienis ūkininkavimas.
Jo ūkio laukuose dar yra likusių nekultų grikių – vėliau sėti jie kol kas nepribrendo. Bet visa tai, ką ūkininkas supylė į aruodus, iš karto nepateks ant lietuvių stalo, virtę pyragais ar kruopų koše.
Eksportuoja į Vakarus
V.Kravčunas augina tik ekologiškus javus – avižas, miežius, kviečius, žirnius, grikius ir kitus. Kadangi Lietuvoje už ekologiškus grūdus mokama tiek pat, kiek užaugintus tradiciškai – sėjant trąšas ir purškiant augalų apsaugos priemones, ūkininkas viską pastaruoju metu parduoda perdirbėjams Vokietijoje.
Iš jo ūkio grūdų sklidinos priekabos velkamos į tas grūdų supirkimo įmones, kurios verčiasi ekologiškų grūdų eksportu. Tad V.Kravčuno derlius yra atsidūręs ir Prancūzijoje, ir Italijoje, ir Austrijoje.
Todėl ir mes, pirkdami avižinius dribsnius, importuotus iš Vokietijos, galime neabejoti – verdame ar tirpiname piene tai, ką užaugino mūsų šalies ūkininkai.
Absurdas? Taip, nes Lietuvoje iki šiol neatsirado įmonių, kurios perdirbtų ekologinę žaliavą – supirktų grūdus, maltų miltus, keptų duoną. Kol kas tai daro tik pavieniai smulkesni ūkininkai, kurie patys ir javus sėja, ir produktų prigamina.
Vokiečiai neperka aklai
Įdomu ir tai, kad ekologinių grūdų supirkėjai neperka katės maiše. Patys perdirbėjai, atvykę iš Vokietijos, šių metų pavasarį maklinėjo po V.Kravčuno laukus, išžvalgė visą ūkį, kad savo akimis pamatytų, kaip viskas sėjama ir auginama.
Iš išvažiavo, nepasakę nė vieno priekaišto.
Grūdų derlius Lietuvoje: dešimtmetis
2005 m. 2,8 mln. tonų
2006 m. 1,9 mln. tonų
2007 m. 3,1 mln. tonų
2008 m. 3,5 mln. tonų
2009 m. 3,8 mln. tonų
2010 m. 2,8 mln. tonų
2011 m. 3,3 mln. tonų
2012 m. 4,7 mln. tonų
2013 m. 4,5 mln. tonų
2014 m. 5,3 mln. tonų
2015 m. 5,5 mln. tonų (prognozė)