Tačiau senbuviams teks pasistumdyti su naujokais – Lentvario laidojimo paslaugų bendrovė „Litgamis“ jau turi sklypą krematoriumui Vievio seniūnijos Kurkliškių kaime.
Paskirtį pakeitė staigiai
„Prieš porą mėnesių su šeima iš Elektrėnų persikėliau į šiame kaime įsigytą sodybą. O prieš gerą savaitę sužinojau, kad vos už kelių šimtų metrų nuo sodybos iškils krematoriumas.
Ne itin maloni būtų mirties kaimynystė“, – Gediminas Jachimavičius, kaip ir kiti šio kaimo žmonės, apstulbo sužinojęs apie tokius vietos savivaldybės ir statytojų ketinimus.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, valstybinės žemės nuomos sutartis tarp Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Elektrėnų skyriaus ir laidojimo paslaugų įmonės „Ligamis“ buvo sudaryta šių metų rugpjūčio 25-ąją.
Ši įmonė rugpjūčio 19-ąją laimėjo 1,25 hektaro žemės sklypo nuomos aukcioną, pasiūliusi 14,5 tūkst. eurų nuomos mokestį per metus. Sklypu įmonė naudosis 50 metų.
Kai NŽT Elektrėnų skyrius paskelbė aukcioną, buvo nurodyta, kad tai bendrojo naudojimo žemės sklypas.
Tačiau po aukciono žemės paskirtis buvo pakeista itin greitai – jau rugpjūčio 31-ąją Registrų centre šis žemės gabalas buvo užregistruotas kaip komercinės paskirties objektų teritorija.
Gyventojai šurmuliuoja
Pasak G.Jachimavičiaus, visa bėda, kad apie tai gyventojų neinformavo statybų planus kurianti Elektrėnų savivaldybė.
„Tokia žinia atsivijo per pažįstamus, dirbančius savivaldybėje. O tada ir patys savivaldybės interneto puslapyje prisikapstėme iki informacijos ir dokumentų, liudijančių apie sudarytą žemės nuomos sutartį.
O kai apie visa tai užklausėme savivaldybės vadovų, sulaukėme atsakymo, kad su mumis, gyventojais, iš anksto nieko nė nereikia derinti, nes tai bus tik paprasčiausias komercinis objektas“, – pasakojo G.Jachimavičius.
„Ligamis“ išsinuomotame sklype žada pastatyti 234 kvadratinių metrų ploto, 4 metrų aukščio pastatą ir jame sumontuoti kremavimo įrenginį.
Žada pigesnes paslaugas
Pasak bendrovės direktoriaus Juozo Čiplio, žemės sklypas, kuriame bus statomas krematoriumas, yra Kurkliškių kapinių apsaugos zonoje.
„Visa bėda, kad vandenį drumsčia vietos verslininkai, kurie toje vietovėje susipirko nemažai žemės ir ketina už ES pinigus statyti narkomanų reabilitacijos centrą.
Puskilometris nuo kapinių apsaugos zonos yra ir pora vienkiemių, netoliese – ir ekologiniai ūkiai, sulčių spaudykla.
Visiems atrodo, kad krematoriumas terš aplinką. Tačiau tai – ne buitinių atliekų deginimo gamykla. Bet kokia biokuro katilinė aplinką teršia 10–20 kartų labiau“, – tikino J.Čiplys.
Jo teigimu, jeigu atsiras konkurentas besiplečiančiam Kėdainių krematoriumui, kremavimo paslauga neišvengiamai atpigs.
„Lietuvoje verkiant reikia antro rinkos dalyvio.
Šiuo metu kremavimo kainos yra ypač didelės, o Latvijoje ar Lenkijoje esantys krematoriumai nesudaro rimtos konkurencijos“, – aiškino J.Čiplys.
Kėdainių krematoriume vien kremavimo mokestis šiuo metu siekia 478 eurus, o bendra paslaugos kaina – palaikų atgabenimas, jų parengimas kremuoti, karstas, urnos su pelenais nugabenimas į vietą – sukasi apie 744–844 eurus.
Krematoriumas atsiras ir prie Vilniaus
2015-ųjų liepą Kėdainių krematoriumą valdanti bendrovė „K2 LT“ paskelbė, kad planuoja plėtrą – dar vieną tokios paskirties statinį ketinama statyti prie Vilniaus.
„Kėdainiai yra geografinis Lietuvos centras, į kurį patogu atvažiuoti iš įvairių šalies miestų ir miestelių. Bet Vilniaus apskrityje gyvena didžiausia šalies gyventojų dalis“, – yra sakęs bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas.
Bendrovė jau atrinko kelis galimus žemės plotus Vilniaus apylinkėse, bet tinkamiausias variantas dar nėra parinktas.
Aiškinama, kad krematoriumas nebus statomas gyvenamuosiuose rajonuose.
Iškils prie kapinių
Virgilijus Pruskas
Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius
„Žemės nuomos aukcioną skelbėme ne mes, bet NŽT Elektrėnų skyrius. Savivaldybė nebuvo informuota, kas atsiras išnuomotame sklype.
Šalia jo yra kapinėms skirtas žemės plotas, tad saldainių fabriko čia niekas tikrai neplanavo statyti.
Elektrėnų kapinėse projektuojame kolumbariumą. Atsiradus krematoriumui, ir šis darbas galų gale būtų baigtas. Tai šiuolaikiškas palaikų saugojimo būdas.
Vietos gyventojų pasipriešinimą, tikėtina, labiausiai kursto psichologinės nuostatos. Bet jie turi teisę pasakyti savo nuomonę.
Kita vertus, kremavimas – ne laidojimo paslauga. Atvažiuoja automobiliai ir tyliai išvažiuoja – krematoriumuose nėra masiniam susibūrimui skirtų salių.“
