Pavasarį Europos Komisija „Liliputus“ pripažino lygiaverčiais Parmos kumpiui ar Bordo vynui ir įtraukė į ES saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą, suteikiant teisę šį produktą žymėti specialiu ženklu, kurį pripažįsta visos ES šalys.
Ilgai rengęsi „Liliputų“ šuoliui į Europą, jų gamintojai netikėtai pasuko visai kita kryptimi – Irane gavo sertifikatą, reiškiantį, kad sūris neprieštarauja Islamo įstatymams ir jį leidžiama valgyti musulmonams.
Išskirtinė „Liliputų“ sūrių savybė – rankų darbas. Pienininkai suskaičiavo, kad žmogaus rankos šiuos sūrius gaminant paliečia net penkias dešimtis kartų – formuojant, presuojant, plaunant, vaškuojant ir pakuojant. Ir tai tik viena iš priežasčių, neleidžiančių smarkiai išplėsti gamybos. Kita problema – patalpos: sūrinė įsikūrusi Belvederio dvaro parke.
Geras šeimininkas tokias supelijusias patalpas išdžiovina, išdezinfekuoja ir nekviestus svečius išgyvendina. Tačiau sūrių gamintojai priešingai – palaiko tinkamiausią pelėsiams drėgmę ir temperatūrą
Belvederyje kasdien pagaminama vos 500 kilogramų sūrio.
Saugomais pripažinti dar 6 lietuviški produktai: Daujėnų naminė duona, Žemaitiškas kastinis, Stakliškių midus, varškės sūris, Seinų–Lazdijų krašto medus ir skilandis.
