„Apsipirkome Šiauliuose. Buvome nustebinti keisto radinio – raikytame batone buvo supjaustytas ir didžiulis porolono gabalas“, – nuotrauką išplatinusi moteris visiems guodėsi, kad liko be pusryčių.
Ekologiškoje skilandinėje dešroje, neva pirktoje vienoje parduotuvių Klaipėdoje, mėlynos guminės pirštinės gabalą radęs klaipėdietis kreipėsi į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT).
Tačiau nei duonos kepėjai, nei skilandžių kimšėjai neįstengia priprašyti, kad jiems būtų parodyti šantažo priemonėmis tapę gaminiai.
Ūkininkei buvo šokas
Ūkininkė Audronė Žilienė savo ekologiškais mėsos gaminiais garsina Lietuvos vardą tarptautinėse parodose, kasmet rūkytas dešras ir skilandžius gabena į Berlyne vykstančią „Žaliąją savaitę“.
Iki šiol be jokių nemalonumų dirbusi moteris įsitikinusi, kad piktą pokštą jai galėjo iškrėsti konkurentai.
„Profesionaliai suveikė. Kai pasipylė priekaištai, protas išsijungė – sukaustė baimė. O kas, jeigu iš tikrųjų kas nors nutiko? Juk dirbu su pirštinėmis, tik ne mėlynomis, o šviesiomis, medicininėmis“, – A.Žilienė su siaubu prisiminė dieną, kai sulaukė skambučio, kad jos ūkio gaminyje esą aptiktas guminės pirštinės gabalas.
Klaipėdos VMVT inspektoriai ūkio gamybos cechą patikrino labai greitai, bet nieko įtartina nerado.
„Blogai, kad tas mistinis pirkėjas negrąžino mums to nelemto skilandžio. Negalėjome net įsitikinti, ar tai apskritai mūsų gaminys. Baisiausia, kad bet kas gali paleisti bjaurų gandą. O kaip apsiginti? Kaip įrodyti, kad tai – šmeižtas?
Viską gaminame patys. Mėsą skilandžiui pati supjaustau. Užtat niekaip neįstengiu patikėti, kad galėjo įvykti kokia nors klaida. Todėl manau, kad iš skilandžio buvo tyčia iškrapštytas mėsos gabalas ir įgrūsta pirštinės atplaiša“, – svarstė A.Žilienė.
Porolonas niekaip netilpo
Pasak bendrovės „Utenos duona“ direktoriaus Viliaus Jasiūno, po incidento su porolonu, neva įkeptu į batoną, įmonėje buvo atlikta bandymų. Juos stebėjo ir VMVT darbuotojai.
„Batonų formavimo linija automatizuota. Bandėme poroloną kaip nors įgrūsti į tešlą – nepavyko. Įranga jį iškart išspjaudavo lauk.
Tuomet pamėginome rankomis suformuoti kepaliukus ir poroloną įsukti į vidų, bet kylant tešlai jis iškildavo į paviršių“, – pasakojo V.Jasiūnas.
Duonos kepėjams irgi nepavyko prisiprašyti, kad tas batonas su neva įkeptu porolonu būtų jiems atgabentas. Todėl neįmanoma atlikti tyrimo ir įsitikinti, kad kepinys iškeptas šioje įmonėje.
„Nieko neturime – nei duomenų apie žmogų, kuris esą tą batoną nusipirko, nei kur iš tikrųjų jis tą kepinį rado“, – kalbėjo kepyklos vadovas. Anot jo, neatmestina, kad tai – konkurentų darbas.
Įmonės apyvarta dėl tos interneto platybes apskriejusios žinios nesumenko, tačiau incidentas pačioje kepykloje sukėlė įtarumo bangų.
„Žala buvo padaryta ne tik geram įmonės vardui. Labiausiai buvo pakenkta darbuotojams. Jie vis dar įtarinėja vieni kitus“, – neslėpė V.Jasiūnas.
Kaupikai patys kalti
Ko tik nėra žmonės aptikę kruopose – kandžių, kriauklelių, akmenukų, kirmėlių. Tačiau visa tai pakuotėse atsiranda ne iš piktos valios: ilgai ir netinkamomis sąlygomis laikomos kruopos sensta.
Pasak įmonės „Galinta ir partneriai“ vadovo Marijaus Mazucho, visi tie gyvūnėliai kruopose – tikrai ne konkurentų darbas: „Fasavimo cechuose sunku būtų ką nors bloga padaryti. Kruopas pakuoja automatai, ir žmogus į pakuotę nieko negalėtų įmesti.
Tačiau vartotojų skundų pasitaiko. Nusipirkę kruopų namuose jas laiko ypač ilgai. Per tą laiką visokių gyvių gali prisiveisti.
Paprastai su vartotojais nė nesiginčijame – pakeičiame senas kruopas naujomis.“
Atakuojamos ir kavinės
Maitinimo paslaugas teikiančios įmonės irgi yra sulaukusios ne vieno šantažuotojų smūgio.
Antai Klaipėdos rajone esančios kaimo turizmo sodybos šeimininkams laiškai buvo siunčiami arba vyro ir žmonos vardu, arba kokios nors įmonės. Jų turinys panašus – esą klientai apsinuodijo kavinės maistu, visą naktį vėmė, kreipėsi į gydytojus.
„Po to buvo klausiama, kaip atlyginsime jiems padarytą žalą. Jei to nepadarysime, skųsis Maisto ir veterinarijos tarnybai, o tuomet geruoju tikrai nesibaigs“, – apie grasinimus pasakojo verslininkai.
Paprastai pora žmonių, pietaujančių sodybos kavinėje, sumoka 17–30 eurų. Tačiau sukčiai neprašo grąžinti tokios sumos – reikalauja daugiau.
Be to, pagrasina, kad viešai paskleista žinia apie nuodingą maistą išbaidys klientus.
Siekdami paneigti kaltinimus, žaliavas, iš kurių buvo gaminami patiekalai, verslininkai skubiai veždavo tirti į laboratoriją. Tačiau nė karto iš ten nesulaukė blogos žinios – produktai buvo kokybiški.
Sužinoję tyrimų duomenis sukčiai dingdavo. Nė vienas jų daugiau nesiskundė ir nepateikė gydytojų pažymos, kad iš tikrųjų apsinuodijo.
Tikslas – pakenkti gamintojų įvaizdžiui
Jonas Milius
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius
„Išpuolių prieš gamintojus daugėja. Pastaruoju metu atsirado daug nešvarių dalykų, kuriais stengiamasi apdergti konkurentus. Yra žmonių, kurie turi psichologinių problemų. Jie elgiasi taip, kad, apjuodinę kitus, atkreiptų į save dėmesį.
Būta atvejų, kai vartotojai pasiskundė pieno butelyje esą radę nugaišusią pelę. Tai – absurdas. Kol pienas supilamas į butelį, jis prateka pro gausybę filtrų. Visi technologiniai procesai yra uždari.
Neseniai praūžė ir maitinimo įstaigų šantažo banga. Būdavo, kad sukčiai užsisako patiekalus, o pavalgę į lėkštę įmeta plauką arba kokį vabalą, kad nereikėtų mokėti. Tokie išpuoliai pažeidžia įmonės orumą.
VMVT reaguoja į kiekvieną vartotojų skundą, dalis jų pasitvirtina. Tyrimais įmanoma įrodyti, kad puolimas nepagrįstas, bet šantažas jau būna padaręs juodą darbą.
Pakanka paleisti apie įmonę gandą, nors ji to nepadarė. O kaip jai apsiginti?
Kita vertus, net jei neminimas pavadinimas, vis tiek aišku, kad tai esą Lietuvoje pagamintas produktas.
Šiuo metu Lietuvos mėsos, pieno produktų, duonos, saldumynų gamintojai savo gaminius eksportuoja maždaug į 150 pasaulio valstybių. Negavome iš jų nė vieno blogo atsiliepimo.
Bet patys save juodiname. Juk užsienio šalių ambasados stebi, kas rašoma apie įmones, o mes patys save nepelnytai plakame.“
