„Vilnius iki šiol skendi spūstyse, o, ekspertų vertinimu, per ateinančius dešimtmečius pagal gyventojų skaičių Lietuvos sostinė gali aplenkti Rygą ir tapti didžiausiu miestu Baltijos šalyse. Taigi Vilniaus vakarinis aplinkkelis yra beveik keturis dešimtmečius planuota būtinybė, padėsianti vilniečiams ir miesto svečiams mažiau laiko praleisti eismo spūstyse, išvengti dėl eismo įvykių patiriamų nuostolių, sutaupysianti degalų ir drauge sumažinsianti oro taršą Vilniaus mieste“, – teigia projektą administruojančios įstaigos Transporto investicijų direkcijos (TID) direktorius Gintautas Predkelis.
Buvo prognozuojama, kad, baigus aplinkkelio trečiojo etapo darbus, šia atkarpa pravažiuos apie 33,7 tūkst. automobilių per parą, o 2039 metais – 37,9 tūkst. automobilių per parą. Realiai šie skaičiai bus gerokai didesni, nes, pabaigus antrojo etapo darbus, šia atkarpa jau dabar pravažiuoja apie 44 tūkst. automobilių per parą.
Tiesiamas vakarinis aplinkkelis svarbus ne tik savivaldybės ar Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu. Aplinkkelis sujungia transeuropinio transporto tinklo kelią E85 (magistraliniai keliai A15 Vilnius–Lyda ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda) su E272 magistrale ir vėliau su E67 magistrale „Via Baltica“. Tai ne tik apsaugos miesto gatves nuo sunkiasvorių tranzitinių vilkikų, bet ir palengvins krovinių judėjimą, eismo saugumą bei užtikrins palankesnes sąlygas logistikos sektoriaus plėtrai.
Vakarinio aplinkkelio projektas įgyvendinamas trimis etapais. Pirmojo ir antrojo etapo darbai vyko pagal projektus „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapas“ (Nr. VP2-5.4-SM-01-V-01-001) ir „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio II etapas“ (Nr. VP2-5.4-SM-01-V-01-004). Bendra projektų vertė siekė 83,83 mln. eurų, iš jų 64,26 mln. eurų skyrė Europos Sąjungos Sanglaudos fondas. Per pirmuosius du etapus buvo nutiesta 3,35 kilometro ilgio naujo kelio atkarpa, pastatyta 1 trijų lygių sankryža su dviem estakadomis ir 2 dviejų lygių sankryžos, įrengti 4 viadukai, nutiesti būtini inžineriniai tinklai. Be to, siekiant apsaugoti aplinkinių namų gyventojus nuo eismo triukšmo, pirmojo etapo metu gyvenamuosiuose namuose pakeisti 655 langai ir įrengtas 0,15 kilometro ilgio tunelis ties Gudeliais.
Atliekant Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo darbus numatyta nutiesti 5,4 kilometro ilgio kelio atkarpą, pastatyti 6 viadukus ir 1 tiltą, įrengti triukšmo slopinimo sieneles bei inžinerinius tinklus inžinerinius tinklus, perkelti orinės 110 kv. elektros linijos dalį. Numatyta projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapas“ pabaiga – 2017 m. kovo, tačiau rangovai planuoja darbus atlikti greičiau. Projekto vertė – virš 90 mln. eurų. Projektą numatoma finansuoti Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
