Pataisą įregistravusi parlamentarė Birutė Vėsaitė siūlo drausti dirbti sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną, vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, sekmadienį – pirmąją Velykų dieną, liepos 6-ąją – Valstybės dieną bei gruodžio 25-ąją – Kalėdų pirmąją dieną.
Visi turi teisę švęsti
Parlamentarės teigimu, mažmeninės prekybos sektoriuje dirba daugiau kaip 100 tūkst. žmonių ir jie turi teisę švęsti kartu su kitais Lietuvos žmonėmis.
„Labai žeisdavo, kai per tris pagrindines valstybės šventes eini Gedimino prospektu į iškilmingus renginius, o batų parduotuvės dirba. Tai – nepagarba valstybei. Bet tai tik vienas momentas, kam reikalinga tokia įstatymo pataisa. Įstatymas būtų taikomas ne vien didiesiems prekybos tinklams, bet ir visam mažmeninės prekybos sektoriui, todėl konkurencija nenukentėtų“, – portalui lrytas.lt sakė B.Vėsaitė.
Pasak jos, laisvos pagrindinės didžiųjų švenčių dienos sudarytų galimybę pailsėti ne tik pardavėjoms, bet ir logistikos, apsaugos, kitiems darbuotojams.
B.Vėsaitės žodžiais, daugumoje senųjų Europos Sąjungos valstybių didieji prekybos tinklai uždaryti ne tik per šventes, bet ir sekmadieniais. O paprastomis dienomis darbą baigia ne 21–23 val., kaip įprasta Lietuvoje, bet 19–20 val. Tuomet daugiau erdvės paliekama mažoms parduotuvėlėms.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) eksperto Dominyko Šumskio teigimu, šis sumanymas kilęs iš idėjos uždrausti stambiesiems prekybos tinklams dirbti, taip siekiant apsaugoti smulkiuosius.
„Jau pirminė mintis buvo bloga, o dabar viskas išsivystė į dar blogesnį variantą. Norima uždrausti dirbti visiems. Pagrindinis tikslas – siekis užtikrinti darbuotojų teisę atostogauti. Bet juk Lietuvoje ir taip dirbama vadovaujantis Darbo kodeksu ir poilsis yra užtikrinamas. O įteisinus šią pataisą darbininkai negalės pasinaudoti galimybe švenčių dienomis užsidirbti dvigubai“, – komentavo D.Šumskis.
Nori uždėti antrankius
Anot LLRI eksperto, yra nemažai Europos šalių, kuriose jokių apribojimų apskritai neegzistuoja.
„Atskirose šalyse tai susiklostė istoriškai. Neretai sakoma, kad Skandinavijoje galioja panašūs draudimai. Tačiau puikus pavyzdys yra Švedija, kur jokie darbo laiko apribojimai negalioja. Jei kokia nors parduotuvė nedirba, tai tik todėl, kad neapsimoka. Juk ir pas mus švenčių dienomis parduotuvės dirba trumpiau“, – sakė ekspertas.
Jo nuomone, jokių argumentų, kad kam nors iš to bus naudos, nėra.
„Priimant panašias pataisas reikia atsižvelgti į vartotojo pozicijas. Jeigu aš daug dirbu ir kitomis dienomis nespėju apsipirkti, tai tada, kai galėsiu, rasiu uždarytas duris. Jeigu visiems uždėsime antrankius, konkurencijos prasme bus teisinga, bet ar naudinga? Vargu...“ – svarstė ekspertas.
