Baudas įmonėms trečiadienį skyrė Konkurencijos taryba, baigusi dvejus metus trukusį šilumos ūkio ir kuro rinkos tyrimą ir jau anksčiau paskelbusi, kad „Vilniaus energija“ ir „Bionovus“ galėjo riboti konkurenciją biokuro tiekimo rinkoje.
Tarybos teigimu, pagal 5 metų „Bionovus“ ir „Vilniaus energijos“ susitarimą pastaroji įsipareigojo biokurą pirkti tik iš „Bionovus“ ir nepasinaudojo konkurencija bei galimybe šilumą tiekti pigiau. 2011-2013 metais „Vilniaus energija“ už biokurą mokėjo beveik 15 proc. brangiau nei kiti gamintojai Vilniaus regione, o jo pirkimo sąnaudas bendrovė įtraukė į vartotojams šilumos kainą.
„Abu ūkio subjektai užima reikšmingas rinkos dalis ir, Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, turi didelę rinkos galią, todėl susitarimas galėjo turėti neigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams“, – rašoma tarybos pranešime.
Pasak tarybos, „Bionovus“ užėmė daugiau negu 60 proc. regiono biokuro tiekimo rinkos, o „Vilniaus energija“ – daugiau nei 50 proc. pirkėjų rinkos.
Pasak tarybos, „Vilniaus energijos“ klientai turi labai ribotas galimybes pakeisti šilumos tiekėją. Nors galimybė atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos yra, praktiškai tai yra sunkiai įgyvendinama, ir tai padaryti pavyko tik pavieniams vartotojams.
„Kategoriškai nesutinkame su jokio pagrindo neturinčiu Konkurencijos tarybos sprendimu ir kreipsimės į teismą“, – pranešime sakė „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis.
Anot jo, 2010 metais skelbtame biokuro įsigijimo konkurso sąlygos buvo viešai paskelbtos Viešųjų pirkimų tarnybos sistemoje ir vienodos visiems potencialiems dalyviams, o sutartis yra įprasta komercinė praktika, neturinti jokių draudžiamo susitarimo požymių.
„Vilniaus energija“ tikina, kad brangiau pirktas biokuras nedarė įtakos kainai, mat Kainų komisija, skaičiuodama šilumos kainas, naudojo vidutinę biokuro rinkos kainą: „Jei šilumos tiekėjas biokurą perka brangiau nei vidutinė Lietuvos biokuro rinkos kaina, šio kainų skirtumo komisija neįtraukia į šilumos tarifą“.
Konkurencijos taryba paskelbė „Bionovus“ akcininkų ir valdybos narių susirašinėjimą, – vienas įmonės valdybos narių buvo ir „Vilniaus energijos“ valdybos narys.
„Manau, reiktų su VE „Vilniaus energijas“ – BNS) perdaryti sutartį iš principo. Siūlau: prisirišti dujų/mazuto kainos tiesiogiai su fiksuota procentine nuolaida/antkainiu; įvesti transportavimo mokestį, pririštą prie LD („Lietuvos dujos“ – BNS) transportavimo kainų; įvertinti CO2 įtaką kainoje naudojant biokurą (pliusas) ir durpes (minusas); skelbti naują viešą konkursą 5 metams“, – rašoma laiške.
Tuo metu „Vilniaus energija“ teigia, kad tai kitos įmonės 2007 metų susirašinėjimas.
Konkurencijos taryba atkreipia dėmesį, kad įmonės klientai gali reikalauti žalos atlyginimo iš bendrovė. Nuo 2017 metų įgyvendinus Europos Sąjungos direktyvą, reguliuojančią žalos atlyginimą dėl konkurencijos teisės aktų pažeidimo, tokios žalos išieškojimo tvarka bus paprastesnė.
Energetikos ministerija kovą paskelbė, kad „Vilniaus energija“ iš „Bionovus“ biokurą pirko iki 50 proc. brangiau nei rinkoje. Kainų komisijos vadovė Inga Žilienė anksčiau teigė, kad bendrovė už biokurą mokėdavo po 250 eurų už toną naftos ekvivalento, kai biržoje jis kainavo 168 eurus.
„Vilniaus energija“ 2013 metais gavo 221,5 mln. eurų pajamų, „Bionovus“ pajamos 2012 metais siekė 28,4 mln. eurų.
2012 metų rugsėjį prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtarus „Vilniaus energijos“ vadovus leidus „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Prokurorų teigimu, įtariama, kad „Vilniaus energija“, įsigydama kurą, paslaugas ir kitas prekes, sąnaudas įtraukė į šilumos kainą.
Skaičiuojama, kad „Bionovus“ 2007–2011 metais vien iš pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 15,3 mln. eurų grynojo pelno.
„Vilniaus energija“ aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. miesto gyventojų. Tyrimą taryba tyrimą savo iniciatyva pradėjo 2013 metų vasarį.
