Pasak Lietuvos prezidentės
Dalios Grybauskaitės, mūsų šalis gali tapti vartais Ukrainos verslui, siekiančiam
plėtoti veiklą Europoje.
D.Grybauskaitė: “Lietuvos ir Ukrainos širdys plaka vienu ritmu“
„Lietuvos ir Ukrainos verslo bei prekybos
ryšiai nuolat stiprėja – per pastaruosius penkerius metus prekyba
padidėjo 54 proc. ir dabar viršija milijardą eurų“, – tardama sveikinimo žodį sakė prezidentė D.Grybauskaitė.
Jos žodžiais, Lietuva ir Ukraina ne tik istoriškai yra artimos, bet ir širdys plaka vienu ritmu.
„Per pastaruosius metus mūsų draugystė ir ekonominiai ryšiai
tik stiprėja, matome mūsų piliečių ryšius, visapusišką
bendradarbiavimą nebe tik tarp valstybių institucijų, bet ir tarp
žmonių ir verslo.
Vertiname Ukrainą kaip Lietuvai svarbią
politinę ir ekonominę partnerę, norime matyti Ukrainą sėkminga
globalios rinkos dalyve. Rusijos agresijos akivaizdoje Ukrainai verta
ir būtina integruotis į pasaulio ir Europos ekonominę erdvę“, – kalbėjo prezidentė.
Ukrainos situaciją ji palygino su 1991-aisiais, kai Lietuva išgyveno blokadą: neturėjo elektros, šilumos.
Ji pakvietė Ukrainą integruotis į tą visuomenę, kur galioja kitokie verslo santykiai.
Pasak jos, Ukraina turėtų orientuoti prekybą Vakarų Europos
link, nes nuo kitų metų sausio šalis gali pajusti Rusijos
sankcijų poveikį dėl su ES pasirašytos laisvos prekybos sutarties.
„Nuo sausio jūs, ko gero, pajusite visą šių sankcijų
„grožį“, kai įsigalios laisvos prekybos sutartis. Bet patikėkite,
šios sankcijos atsigręžia prieš pačią Rusiją. Tai paskatins
Ukrainą greičiau orientuotis į Vakarus, į tą erdvę, kur
dominuoja skaidrumas, efektyvumas ir visai kita verslo kultūra“, –
kalbėjo Lietuvos prezidentė.
„Ukraina turi pasirinkti labai ambicingą reformų kelią“, – sakė prezidentė.
Ji pasveikino Ukrainos sprendimą įvesti specialią prokuroro, atsakingo už kovą su korupcija, pareigybę.
„Mes esame pasiryžę jums padėti, nes Lietuvai labai svarbu, kokia Ukraina bus ateityje“, – sakė prezidentė.
A.Porošenka: “Noriu, kad Ukrainoje jūs jaustumėtės taip, kaip aš Lietuvoje“
Šį susitikimą Ukrainos prezidentas P. Porošenka pavadino simboliniu, nes būtent prieš dvejus metus įvyko bendras susitikimas Vilniuje. Tuomet delegacijoje buvo apie 600 žmonių. Tada, dar būdamas Dūmos deputatu, jis teigė tikėjęs, kad bus pasirašyta Europos asociacijos sutartis. Būtent tada žmonės išėjo į gatves.
Ukrainos prezidentas teigė, kad jo tauta nori gyventi pagal kitokius standartus: be grasinimų, pagal skaidrias taisykles.
„Kijevas
nepasiduos Maskvos šantažui ir neatsisakys laisvosios prekybos
sutarties su Europos Sąjunga (ES), tačiau sakė esantis pasirengęs
tolesnėms deryboms su Rusija.
„Nei Ukraina, nei Europos Sąjunga nereaguos į bet kokį
Rusijos šantažą. Mes tvirtai nusiteikę, kad nuo 2016 metų sausio
1 dienos laisvosios prekybos sutartis įsigalios“, – sakė
P.Porošenka.
„Mes viską padarysime, kad verslas Ukrainoje jaustųsi patogiai. Mes viską darysime, kad nugalėtume korupciją. Dėl to buvo įvesta naujo prokuroro pareigybė, atleisti 4 tūkst. prokurorų, kuriuos keičia nauji. Ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius tai vadina giljotina, bet aš taip nemanau...
Mes įvykdysime mokesčių reformą. Tikiu tuo. Tai nereiškia, kad mokesčiai bus tobuli, bet jie bus mažesni. Mes norime turėti konkurencingą ekonomiką. Per metus padarėme tikrai daug. Patarėjai man sakė, kad tai, ką sumaniau, neįmanoma taip greitai padaryti, bet mums pavyko, – sakė Ukrainos prezidentas. – Sveiki atvykę į Ukrainą, mums jūs reikalingi. Noriu, kad Ukrainoje jūs jaustumėtės taip, kaip aš Lietuvoje. Kaip namie.“
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento Daliaus Misiūno, abiejų šalių tarpusavio prekyba dabar siekia daugiau kaip pusę milijardo eurų ir toliau auga.
Prieš kelerius metus buvo įkurta bendra dviejų šalių Verslo taryba, į kurią įeina abiejų šalių pramonininkai.
„Ukrainos verslas vienareikšmiškai remia laisvosios prekybos siekį – tai bus stiprus simbolis, padėsiantis pagreitinti ekonomikos modernizavimą“, – forumo atidarymo metu sakė Ukrainos pramonininkų organizacijos (USPP) vadovas Anatolijus Kinachas.“
A.Abromavičius: „Kompiuteriai kyšių neima“
Lygiai prieš metus tapęs Ukrainos ekonomikos ministru, lietuvis Aivaras Abromavičius sako, kad simboliška, jog jis tokią dieną Lietuvoje kalba apie Ukrainos verslą.
Forumo dalyviams jis papasakojo, kokią ekonomikos situaciją išvydo pradėjęs dirbti ministru ir kas per tą laiką pasikeitė.
„Jeigu praėję metai Ukrainai buvo labai prasti, tai šiemet sulauksime ženklaus augimo. Mūsų tikslas – sukurti pamatus stipriam ekonomikos augimui“, – sakė ministras.
Jo žodžiais, padaryta daug reformų, tačiau oligarchų valdoma žiniasklaida nelinkusi to viešinti.
„Didžiausia reforma padaryta dujų sektoriuje. Ukraina sėkmingai sugebėjo diversifikuoti dujų srautus. Dabar naudojama tik 25 proc. rusiškų dujų. Jas pakeitėme „Statoil“, „Gas de France“ dujomis, – sakė jis.
Ministro teigimu, žengtas ne vienas nepopuliarus žingsnis. Vienas iš jų – padidinta dųjų kaina. Tačiau, pasak ministro, eiliniai ukrainiečiai to nepajus, nes sukurtas kompensacijų mechanizmas.
„Ukraina turėjo 180 bankų. Teko 62 uždaryti, nes daugybė jų buvo nemokūs, todėl bankų reformą būtinai reikėjo padaryti. Atlikta ir pačios Ekonomikos ministerijos reforma, kuri dirbo kaip „Gosplan“. Sumažinome apie 5 proc etatų. Su senais darbuotojais sunku daryti reformas“, – tikino ministras.
Pasak jo, reformos gali būti progresyvios, jei pati ministerija bus progresyvi.
„Verslas pasiūlė panaikinti 12 „skausmo taškų“. Daugiausia jų buvo žemės ūkio srityje. Manau, kad iki metų pabaigos bent 80 pavyks panaikinti. Reikėjo stipriai padirbėti viešųjų pirkimų srityje. Dabar viskas kompiuterizuojama, viešinama, o juk kompiuteriai kyšių neima“, – juokavo ministras.
Anot jo, dar viena svarbi reforma- valstybinių įmonių pertvarka. Ten, pasak jo, tikras korupcijos lopšys.
„Ukrainoje veikia net 1827 valstybinės įmonės. Turbūt, nėra šalies, kur valstybė valdytų tiek įmonių. Verslas jau dabar galėtų pasidomėti jomis ir privatizavimo galimybėmis“, – ragino ministras.
Kalbėdamas apie Ukrainos ekonomikos ateitį, jis paminėjo būtinybę įgyvendinti mokesčių reformą.
„Ukrainoje darbdaviams taikomi mokesčiai siekia 41 proc. Besivystančiai šaliai jie yra akivaizdžiai per dideli. Yra pasiūlytas variantas , kad visi mokesčiai sieks 20 proc.“, – sakė Ukrainos ekonomikos ministras.
„Judame teisinga linkme, bet yra labai didelis pasipriešinimas. Rusijos agresija irgi tam nepadeda. Tačiau yra daug jaunų žmonių, kurie ambicingi, pasisako už reformas, todėl manau, kad mums tikrai pasiseks“, –Lietuvos ir Ukrainos verslo forume kalbėjo Ukrainos ekonomikos ministras.
M.Ptuchos vardo demografijos ir sociologinių tyrimų instituto direktorė, profesorė Ela Libanova teigė nenorinti, kad jos šalis taptų darbo jėgos eksportuotoja, o toks procesas jau vyksta.
„Suprantu, kaip žmonės išvažiuoja, pasisemia patirties ir grįžta. Bet yra pavojus, kad darbingi žmonės dirbs Anglijoje, Norvegijoje ar Lietuvoje. Štai kas Ukrainai kelia rimtą pavojų“, – sakė profesorė.
A.Audickas: „Jau galite privatizuoti apie 300 Ukrainos įmonių“
Ukrainos ekonomikos ministro patarėjas, lietuvis Adomas Audickas tikino: Ukrainoje galima daryti verslą. Ir galima daryti kartu.
„Lietuviai gali išnaudoti tai, ką turi Ukraina: gerų įmonių, geras rinkas ir kontaktus, gerus darbo kaštus“, – vardino ministro patarėjas.
Anot jo, situacija gerėja, ir gerėja dėl struktūrinių reformų.
„Per paskutiniuosius porą metų yra padarytas didelis progresas“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie privatizaciją, jis akcentavo, kad beveik pusė valstybinių įmonių yra problematiškos, todėl daugybę jų teks uždaryti. Yra trys didžiosios įmonės, apie šimtas mažesnių, o visos kitos – smulkios.
„Mes siekiame likviduoti apie pusantro tūkstančio įmonių, daugiau kaip tūkstantį privatizuoti, o likusias perimti ir centralizuotai valdyti“, – apie planus pasakojo A.Audickas.
Pasak jo, privatizavimui dabar jau yra paruošta maždaug trys šimtai įmonių. Tarp jų viena “Achemai“ prilygtanti įmonė, šilumos tinklai, kitos energetikos bendrovės.