Nuo 1993 m. veikusi „La – Nika Baltic Ltd.“ pastaruosius dvejus metus dirbo nuostolingai. Įmonės darbuotojų skaičius staigiai pradėjo mažėti vasarą. Įsipareigojimų balanse įmonė turėjo sąlyginai nedaug. Tačiau įmonės lankstumas buvo ribotas dėl istoriškai žemo pelningumo. Įmonės veiklos sustabdymas daugiausia siejamas su akcininko sprendimu toliau nebeinvestuoti į nuostolingą įmonę.
Antras didžiausias bankrotas – „SIV statyba“. įmonė nuo 2012 m. buvo vertinama aukščiausia rizika dėl dažnų vėlavimų atsiskaityti su tiekėjais, įrenginių nuomotojais, taip pat turto areštų ir kitų nepalankių rodiklių.
Tarp didžiausių bankrutuojančių įmonių – Mažeikių medžio perdirbėja bendrovė „Baltic Bioenergy“. Įmonė reguliariai vėluodavo atsiskaityti už elektrą, pasižymėjo rizikinga kapitalo struktūra – kai verslas pagrinde finansuojamas kreditorių lėšomis, bei silpnu likvidumu – su įmone vėluodavo atsiskaityti jos pirkėjai. Todėl ši įmonė kreditų biure nuo 2011 m. buvo vertinama aukščiausia rizika.
„Tarp bankrutuoti pradėjusių įmonių išsiskiria „Fresh Market“. Šios įmonės bankrotas tai vadovėlinis atvejis, kai įmonės vadovai nesugeba suvaldyti plėtros, dėl kurios įmonė susiduria su likvidumo problemomis. „Fresh Market“ bankrotas primena kelionių organizatorės „Go Planet Travel“ pasitraukimą iš rinkos“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė.
Pasak jos, patyrę vadovai būtų iš anksto susiplanavę pinigų srautus ir nusimatę papildomus finansavimo šaltinius atsiradus apyvartinių lėšų trūkumui.
„Abiejų įmonių atvejais subyrėjimas įvyko greitai ir vadovams nerodant apčiuopiamų žingsnių ką nors pakeisti į gerąją pusę. Abiem atvejais įmonės taip pat siuntė rinkai išankstinius nerimo signalus. Tie, kurie į juos atsižvelgė, sustabdė savo bendradarbiavimą apskritai arba ėmėsi kitų rizikos valdymo priemonių, pvz., sumažino prekinio kredito limitus“, – aiškina R.Maskeliūnienė.
