Utenoje autobusai sukiojasi šalia „Senukų“ prekybos centro, Rokiškyje – greta „Norfos“. Šiauliuose keleivius pasitinka „Saulės miestas“, Palangoje – „Maxima“.
Vienų miestų valdžia džiaugiasi galėjusi atnaujinti apšnerkštą stotį už prekybininkų lėšas. Juolab kad tokių pasiūlymų vis daugėja.
Bet toli gražu ne visur toks bendradarbiavimas yra sėkmingas ir naudingas abiem pusėms.
Ukmergė laukia „Lidl“
Ukmergėje per dvejus metus turėtų atsirasti prekybos centras „Lidl“, o šalia jo – nauja autobusų stotis su laukiamąja sale, administracinėmis patalpomis ir dengta peronų zona.
Bendrovė „Lidl Lietuva“ ne tik įsipareigojo nupirkti Ukmergės autobusų parkui priklausančios stoties pastatą ir išsinuomoti šalia esantį hektaro žemės sklypą, bet ir padengti naujos stoties projektavimo išlaidas.
Stoties statybomis rūpinsis jos šeimininkai, į tai investuodami už parduotą turtą gautas lėšas.
Mainais už tokį sandorį dabartinės autobusų stoties vietoje verslininkai ketina pastatyti 1400 kvadratinių metrų ploto maisto prekių parduotuvę „Lidl“ ir įrengti 150 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
O šalia turėtų iškilti naujosios autobusų stoties pastatas, kurio plotas sieks 400 kvadratinių metrų, ir peronas su 10 aikštelių autobusams sustoti.
„Pavyko suderinti abiejų pusių interesus. Svarbu, kad išloš ukmergiškiai ir keliaujantys per mūsų miestą. Šiuolaikiška stotis – kiekvieno miesto vizitinė kortelė“, – sakė Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.
Stotis miestui per didelė
1992 metais pastatytą gremėzdišką 1100 kvadratinių metrų ploto Ukmergės autobusų stoties pastatą jau seniai svajojama pakeisti mažesniu.
Čia įsikūrusi stoties administracija, siuntų tarnyba, dispečerinė, vairuotojų poilsio kambarys, o beveik 300 kvadratinių metrų ploto ir 6 metrų aukščio laukiamoji salė jau kelerius metus nėra šildoma ir čia žmonės užsuka retai.
Prieš krizę – 2008 metais – buvo atsiradęs investuotojas. Jis ketino dalį didžiulės stoties teritorijos panaudoti prekybos centrui ir šalia pastatyti naują mažesnę autobusų stotį, bet vėliau planų atsisakė. Tada buvo apskaičiuota, kad toks projektas galėjo kainuoti 1,5–2,9 mln. eurų.
„Savivaldybės įmonei tai – milžiniškos lėšos“, – neslėpė bendrovės Ukmergės autobusų parko direktorius Alfonsas Prabišas.
Rokiškėnai jau džiūgauja
Liepą Rokiškyje duris atvėrė nauja autobusų stotis, po vienu stogu išsitekusi su prekybos centru „Norfa“. Bendrovė „Norfos mažmena“ pirmą kartą su rajono savivaldybe įgyvendino projektą, pagal kurį parduotuvė ir stotis veikia bendrame pastate.
Į naujo prekybos centro statybas ir įrangą investuota apie 3 mln. eurų – jis pastatytas pagal naują koncepciją, daugiau dėmesio skiriant ne tik parduotuvės funkcionalumui, bet ir dizainui.
Šis sandoris buvo itin naudingas Rokiškio autobusų parkui, nes jam investuoti į statybas nereikėjo nė euro. Paprasčiausiai pusė senosios stoties sklypo perleista prekybininkams, kurie ir suprojektavo, ir pastatė visiškai naują dvejopos paskirties pastatą.
Palangos modelis kitoks
Į Palangą autobusais atvykusius keleivius irgi pasitinka stoties pastate esanti parduotuvė, tik ne „Norfa“, o „Maxima“. Bet šį kompleksą pastatyti užsakė ne prekybos tinklas, o bendrovės Palangos komunalinis ūkis ir „Palanga Properties“.
Statyba truko mažiau nei devynis mėnesius, o kompleksas, įsikūręs šalia Klaipėdos plento ir Kretingos gatvės sankirtos, kainavo apie 5,8 mln. eurų.
Palangos kurorto valdžiai buvo svarbu iškelti senąją autobusų stotį iš miesto centro, kad sumažėtų transporto priemonių srautai ir oro tarša. Šios statybos sutapo ir su prekybininkų planais plėstis Palangoje.
Vietoj turto – įsipareigojimai
Šiauliai vieni pirmųjų Lietuvoje avarinės būklės autobusų stočiai sutvarkyti pasitelkė privatų investuotoją. Bet vargu ar tai pavyzdinis partnerystės projektas.
Šiauliečiai politikai visiems parodė, kaip miesto centre įmanoma prarasti didžiulį sklypą, nieko neuždirbti ir dar 99 metus mokėti nuompinigius.
Daugiau kaip prieš dešimtmetį prasidėjusi istorija buvo daug žadanti. Šiaulių vadovai tikino, jog į miesto biudžetą plūstelės milijonai, o miestiečiai džiaugsis nauja stotimi. Tuometis transporto įmonės „Busturas“ vadovas Vilius Laužikas pūtėsi, jog pinigų bus tiek daug, kad liks ir autobusams nupirkti.
Už dviejų hektarų sklypą bendrovė „E.L.L. Real Estate“ išties sumokėjo 2,6 mln. litų (per 0,75 mln. eurų). Bet paaiškėjo, kad pinigų ūmai neliko, – trečdalį teko išleisti laikinajai stočiai įrengti, o už likusius iš parduoto sklypo iškeltos požeminės komunikacijos.
Negana to, savivaldybės įmonė „Busturas“ su 2007 m. kovą mados ir laisvalaikio centrą „Saulės miestas“ atidariusia bendrove pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo 99 metus nuomotis patalpas autobusų stočiai.
Kiekvienais metais dosnias dotacijas iš miesto biudžeto atsiriekiančio „Busturo“ vadovai slepia, kiek į privatininko kišenę subyra nuompinigių, – dangstomasi konfidencialumo žyma.
„Lietuvos ryto“ duomenimis, iš stoties šeimininkės nuomininke tapusi įmonė įsipareigojo per metus atseikėti po 120 tūkstančių litų (beveik 35 tūkst. eurų). Tad per visą sutarties laikotarpį už nuomą bus paklota 3,45 mln. eurų.
Statinį rekonstravo patys
Šių metų vidurvasarį atidaryta Radviliškio autobusų stotis rekonstruota už savivaldybės lėšas. Tiesa, ir radviliškiečiai bandė rasti privatų investuotoją.
Derybos su verslininkais parodė, kad siekiama tiktai vienpusės naudos, todėl nuspręsta to atsisakyti.
Radviliškio autobusų stoties rekonstrukcija mokesčių mokėtojams nekainavo nė 150 tūkst. eurų, savivaldybė išlaikė pastatus, niekam nereikės mokėti nuompinigių.