Kinijos sostinėje Pekine oro tarša viršija protu suvokiamą lygį: sveikatai pavojingų dalelių koncentracija ore 35 kartus didesnė už sveikatai nepavojingą ribą. Kad situacija bent kiek pasitaisytų, šimtams gamyklų liepta stabdyti gamybą, Pekino prieigose uždaryti greitkelių ruožai.
Matomumas mieste – apie 200 metrų. Žmonės į Pekino gatves neišeina be kaukių. Kai kurie gyventojai ir automobiliuose įsirengė oro valymo sistemas.
„Anksčiau oras buvo toks grynas – galėjai matyti debesis. Tačiau kada ryškų dangų galite pamatyti šiandien? Niekada“, – sako brandaus amžiaus vyras, sutiktas Pekino gatvėje.
Pagrindinė priežastis, dėl ko virš miesto susiformavo smogas, – anglys. Jos naudojamos tiek namams Kinijoje šildyti, tiek energijai gamyklose gaminti. O šis lapkritis Kinijoje ypač vėsus, tad ir namų šildymui anglių prireikė daugiau. Prie viso to dar reikia pridėti drėgmę ir vėjo stygių.
Kinijos miestai – vieni labiausiai užterštų pasaulyje. Tai lėmė sparti tris dešimtmečius trukusi ūkio plėtra. Kiek anksčiau Kinijos ministerija, atsakinga už aplinkos priežiūrą, paskelbė, kad 2014 m. tik aštuoni iš 74 didžiųjų miestų atitiko taršos standartus.
Todėl nekeista, kad Kinija – tarp didžiausių anglies dvideginio emisijų vartotojų pasaulyje. Ji anglies dvideginio išmeta dukart daugiau nei JAV arba 2,5 karto daugiau nei visa ES bendrai sudėjus.
Vietos „Greenpeace“ aktyvistai kritikuoja miesto valdžią, kuri taršos pavojų pakėlė tik iki oranžinio lygio – antrojo pagal pavojingumą iš keturių. Mat jei būtų paskelbtas raudonas pavojaus lygis, tai reikštų, kad Pekino mokyklos turi būti uždarytos, o pusei automobilių neleista išvažiuoti į gatves. Svarstoma, kad tokių žingsnių nesiimama, nes baiminamasi, kiek visa tai kainuos ir kaip apskritai tai reikės įgyvendinti.
