Atliekų perdirbs triskart daugiau, bet jų kalnai nesumažės

Lietuva perdirbs triskart daugiau atliekų, o į sąvartynus jų pateks šešiskart mažiau – ir visa tai per penkiolika metų. Būtent to siekti visoms Bendrijos šalims siūlo Europos Komisija. Lietuvos aplinkosaugininkai sako, kad tai įmanoma, nors pripažįsta, kad augantis vartojimas neleidžia mažinti išmetamų atliekų.

Nors kalnai šiukšlių rūšiuojami, tačiau dar tik penktadalis jų perdirbama.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Nors kalnai šiukšlių rūšiuojami, tačiau dar tik penktadalis jų perdirbama.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Edvardas Špokas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt

Dec 6, 2015, 10:22 AM, atnaujinta Oct 1, 2017, 1:22 AM

Nors surūšiuojama kalnai šiukšlių, tačiau 2013 metų duomenimis, tik penktadalis jų perdirbama, o visa kita patenka į sąvartynus. Tuo tarpu Vokietijoje buitinės atliekos iš vis nevežamos į sąvartynus – dauguma jų perdirbamos ar sudeginamos.

Tačiau aplinkosaugininkai tikina, kad ir Lietuvoje situacija gerėja. Nors pripažįsta, kad didžiausia bėda yra informacijos trūkumas. Žmonės nežino, kad, rūšiuojant atliekas, galima sutaupyti – mažiau mokėti už šiukšlių išvežimą. O atliekų didėjimą aiškina augančiu vartojimu.

„Gal reikėtų sakyti, kad mūsų vartojimas yra padidėjęs.

Iki šiol tikrai nemažai padarėme. Vilniečiai atsakingiau rūšiuoja, akcijų metu matome, kad surenkamų atliekų kiekis mažėja, aišku, neužtektinai“, – sakė „Mes darom“ vadovė Roberta Ažukaitė.

Manoma, kad per mažai reikli yra ir Europos Komisija. Ji siūlo, kad visose Bendrijos šalyse į sąvartynus po penkiolikos metų patektų tik dešimtadalis atliekų, o būtų perdirbama du trečdaliai. Tiesa, bendrija keliais procentais ambicijas sumažino, esą, kad tikslai būtų realiai pasiekiami.

„Šis paketas gerokai ambicingesnis, nes jame numatytas visas ekonomikos žiedas. Ankstesni siūlymai buvo susiję tik su atliekomis. Antra, tai ne tikslų nustatymas, o ir siūlomas aiškus kelias, kaip jų siekti“, – teigė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Europos Komisija nori principą imi, gamini ir išmeti, pakeisti žiedine ekonomika, kai kuo daugiau atliekų yra panaudojama antrą kartą. Komisija ketina lengvinti atliekų pervežimą iš vienos valstybės į kitą, skatinti gamintojų atsakomybę ir skaidrumą.

Lietuvos aplinkos ministras sako, kad svarbiausia pakeisti žmonių mąstyseną. Ją keičiant nuo vasario iki dešimties centų didės gėrimų taros mokestis, kuris bus taikomas ir plastikiniams buteliams, taip pat pradės veikti taromatų tinklas.

„Tik tam, kad tas žiedas užsidarytų, reikia kelias grandis įvesti, reikia paskatinti perdirbėjus, kad kuo daugiau naudotų antrines žaliavas, paskatinti gyventojus, kad rūšiuotų. Kitais metais pradėsime įgyvendinti maisto atliekų surinkimą ir perdirbimą“, – aiškina aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Pasak ministro, norint sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį, bus ką veikti. Bendrija visoms šalims ketina tam skirti apie šešis milijardus eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.