Didieji ūkininkai trąšų lengva ranka nebarsto. Viena, jos – brangios. Antra, per daug pribėrę chemijos netruktų sulaukti ir savų, ir užsienio užsakovų niukso. Mat tiekdami į rinką tai, ką užaugino, jie privalo pateikti ir laboratorinių tyrimų duomenis. Čia – neprimeluosi. Juk prekybos tinklai ar kiti užsakovai bet kada gali atlikti kontrolinius tyrimus. Bet be trąšų augintomis dirvožemis visos Lietuvos nepamaitinsi, o dirvožemis yra lyg kempinė. Jame kaupiasi kuo įvairiausia cheminė tarša.
Tarša – iš dirvožemio
Sunku net numanyti, kokių taršai kelią pastojančių idėjų prigaudo mokslininkai. Ir paverčia juos tokiais projektais, kokių nėra regėję net Vakarų europiečiai.
Vieną sumanymą A.Stulginskio universiteto mokslininkai, kartu su aplinkosaugininkais, pavertė apčiuopiamu, nors kol kas – tik bandomuoju projektu. Į Lietuvą jie pabandė perkelti skandinavų patirtį, kurie jau žino, kaip išvalyti vandenį, iš dirbamos žemės plaunantį ir į upes nešantį chemines medžiagas.
Tokia tarša, patenkanti į vandenį iš dirvožemio, vadinama pasklidąja. Vanduo kas pavasarį su atlydžiu susitelkia įvairiose šlapynėse, telkšančiose tarp kalvų, kurių žemę ūkininkai ir aria, ir sėja.
Vanduo įsiskverbia ir į drenažo sistemas, o iš jų – į melioracijos griovius, iš jų – į upelius, upes, ir taip tęsia „kelionę“ iki jūros.
Ar įmanoma tokį požemiu sklindantį vandenį išvalyti? Pasirodo, kad taip. Tokių bandomųjų priemonių šį rudenį atsirado greta Kėdainių, mat šiame rajone žemė yra ypač naši, ir jame daugiausia yra susitelkę daržovių augintojų.
Vandenį išfiltruos
Bendrovė „Aplinkos inžinierių grupė“, kartu su A.Stulginskio universitetu ir Aplinkos apsaugos agentūra pasitelkė keletą būdų.
Vienas jų – tam tikrose vietose, sutarus su žemę valdančiais ūkininkais, iškasė tris vadinamosios sedimentacijos tvenkinius. Juose kaupsis ir atlydžio, ir lietaus vanduo, kuris bus nuolat tiriamas, o vėliau – ir valomas.
Vanduo jau pradėtas tirti ir drenažo sistemų šuliniuose, kurių dešimt yra įrengta ties Kėdainiais esančiuose A.Stulginskio universiteto bandomuosiuose laukuose.
Anot Aplinkos apsaugos agentūros Upių baseinų valymo skyriaus vedėjos Kristinos Dapkūnienės, trečia iš taršos mažinimo priemonių – tai Gudžiūnų seniūnijoje esanti šlapynė, plytinti maždaug 2 hektarų plote.
„Mūsų tikslas – sulaikyti iš dirvožemio į vandens telkinius patenkančią taršą. Tokios priemonės populiarios Skandinavijoje, bet Lietuvoje to dar nėra buvę.
Žiūrėsime, kaip pavyks įveikti sunkumus. Vienas jų – visas tas sistemas reikia įrengti privačioje žemėje, todėl tenka tartis su žemės savininkais, o tai nėra paprasta. Kitas – sunkumų – reikės rasti ir finansų tokių tvenkinių priežiūrai bei vandens valymui“, – sakė K.Dapkūnienė.
Perima skandinavų patirtį
„Šio projekto tikslas – išbandyti priemones, skirtas žemės ūkio pasklidajai vandens taršai sulaikyti. Mes, inžinieriai, parinkome tinkamas teritorijas, suderinome techninius projektus ir įrengėme priemones. O rugsėjį, kai žemdirbiai nuėmė derlių, pradėjome kasti tuos tvenkinius“, – sakė įmonės „Aplinkos inžinierių grupė“ vadovas Petras.
Kėdainių apylinkės pasirinktos ne atsitiktinai. Mat sedimentacijos tvenkinius prasminga įrengti tose vietose, kur daugiausia taršos, o Nevėžio upės baseinas yra būtent toks.
Tokias pasklidosios taršos mažinimo priemones neseniai pradėjo diegti Skandinavijos šalys. Susitelkęs šlapynėse ar tvenkiniuose vanduo yra išvalomas, ir tarša nebepatenka į upių vandenį.
Patarė nebetręšti
Laukuose, kuriuose įrengiamas kontroliuojamas drenažas, tiksliau – drenažo nuotekio valymo sistemos, bus sulaikomos augalams skirto „maisto“ medžiagos – jus bus surenkamos ir grąžinamos į dirvą, pavyzdžiui, azotas ar fosforas.
A.Stulginskio universiteto bandymų laukuose, rekonstravus drenažo sistemą, įrengta 10 šulinių. Juose esantis vanduo bus tiriamas dukart per mėnesį.
„Drenažo nuotekio šulinyje atliekami du matavimai – ir vandens lygio, ir jo taršos: stebimi visi cheminiai vandens parametrai“, – sakė Lietuvos vandens ūkio instituto Eksploatacijos laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė Nijolė Bastienė.
Jos teigimu, ištyrus vandenį jau nustatyta nitritų, nitratų, azoto, fosforo ir kitų medžiagų koncentracija.
„Tyrimai liudija, kad visos drenažo sistemos užterštos bendruoju azotu. Kai pavasarį prasidės potvynis, tyrimų duomenis palyginsime su dabartiniais.
Tyrimas liudija, kad laukai yra per daug tręšti azotu. Žinią apie tai jau perdavėme specialistams, kurie rūpinasi šių laukų tręšimu. Daugiau azoto į juos berti nereikėtų. Dirvožemyje jo – į valias“, – sakė N.Bastienė.
