„Man, buvusiam tremtiniui, kurio tėvas mirė tremtyje, skaudu, kad toks asmuo vadovauja institucijai, tiriančiai nacių ir sovietinių režimų padarytus nusikaltimus“, – atsiduso Juozas Vaščėga, kurio pusšimtis giminaičių buvo išvežta į tremtį.
Jau antri metai jis bylinėjasi su Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovu Ronaldu Račinsku.
Dėl bylinėjimosi Tarptautinė statybos korporacija (TSK), kurios prezidentas yra J.Vaščėga, negali naudotis jai priklausančiu sklypu Tilto gatvėje ir pradėti pastato rekonstrukcijos.
Tačiau nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius mokėti tenka, tad TSK kasmet patiria mažiausiai 20 tūkst. eurų nuostolio. Be to, kainuoja namo išlaikymas, administravimas.
Nutarė sutartį nutraukti
TSK bėdos prasidėjo netrukus po to, kai įsigijo iš R.Račinsko giminaičio Algirdo Račinsko dalį sklypo ir namą Tilto gatvėje.
Anksčiau tarp A.Račinsko ir R.Račinsko buvo sudaryta sutartis dėl dalies sklypo naudojimo – nuomos.
Todėl TSK perėmė visas jos teises ir pareigas.
A.Račinskas jam priklausantį žemės sklypą R.Račinskui buvo išnuomojęs dešimčiai metų. Tačiau nebuvo išnuomotas pastatas ir kiti statiniai.
Anot J.Vaščėgos pavaduotojo Tomašo Kondrackio, nusipirkusi sklypą TSK nutarė nuomos sutartį nutraukti, nes R.Račinskas nemokėjo nuomos mokesčio.
Prieš metus TSK sutartį nutraukė ir išregistravo iš Registrų centro.
Kreipęsis į teismą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu R.Račinskas paprašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas prašymą tenkino. Tad jau daugiau nei metai TSK savame sklype negali imtis veiklos.
Negali naudotis ne tik žemės sklypu, bet ir pastatu, nes jis yra žemės sklypo priklausinys.
TSK, investavusiai į nekilnojamąjį turtą 870 tūkst. eurų, nuomininkui įsigeidus, uždrausta tą turtą parduoti, nors Konstitucijoje teigiama, kad nuosavybė yra neliečiama.
Prirašyta krūvos skundų
Įsigydama žemės sklypo dalį Tilto gatvėje TSK kartu įsigijo ir neregistruotą statinį – tvorą.
Kadaise buvo nustatyta sklypo naudojimosi tvarka, ji aiškiai nubrėžė nuosavybės ribas, yra sutikimai vykdyti statybos ir projektavimo darbus.
Tačiau R.Račinskas teismus ir policiją mėgino įtikinti, kad TSK elgiasi neteisėtai.
Jis surašė net septynis pareiškimus Vilniaus 3-iajam policijos komisariatui, juose prašė pradėti ikiteisminius tyrimus – esą buvo sugadinta tvora.
Vilnietis mėgino įtikinti, kad tvora priklauso jam.
Taip pat R.Račinskas skundė korporaciją, kad ji nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nors vilnietis neturi nė vieno kvadratinio metro nuosavybės: nei žemės, nei pastatų.
„Nors tvora įeina į mūsų sklypą, R.Račinskas mėgino pareigūnus įtikinti, kad mes ją gadiname“, – stebėjosi T.Kondrackis.
Policija atsisakydavo pradėti ikiteisminius tyrimus, bet R.Račinskas atkakliai skundė pareigūnų nutarimus prokuratūrai ir teismams. Nors Vilniaus apygardos teismas pareiškė, kad TSK elgiasi teisėtai ir turi teisę tvarkyti sklypą savo nuožiūra, verslininkams ir toliau tai draudžiama daryti.
Stebina keista padėtis
„Padėtis tikrai yra keista. Pasirodo, nuomininkas gali apriboti nuosavybės teises savininkui, per teismus stabdyti investicijas, trukdyti sukurti apie 50 naujų darbo vietų, mokėti mokesčius valstybės biudžetui“, – taip situaciją apibūdino T.Kondrackis.
Ar galėtų buto nuomininkas be šeimininko leidimo pakeisti durų spynas, neįsileisti šeimininko? Turbūt ne. O čia – prašom.
TSK kartu su bendrove „Arvi ir Ko“ ketino atlikti gyvenamojo namo Tilto gatvėje rekonstrukciją. Bet bylinėjimasis gali trukti apie penkerius metus.
Spėjama, kad tiek laiko galios laikinosios apsaugos priemonės, bet verslininkai bus priversti mokėti mokesčius, negalės panaudoti investicijų.
Neleidžia įrengti vartų
J.Vaščėga pastebėjo, kad biudžetinėje įstaigoje dirbantis ir iš mokesčių mokėtojų pinigų atlyginimą gaunantis R.Račinskas dalį darbo laiko skiria asmeniniams poreikiams tenkinti.
Į tai R.Račinskas atsakė, kad būtent dėl to prie namo jis įrengė vaizdo kameras. Pastebėjęs, kad laužoma tvora, jis per kelias minutes iš valstybinio darbo atsiduria Tilto gatvėje.
„Nejaugi matydamas, kaip gadinamas man priklausantis turtas, aš jo neginsiu?“ – klausė jis.
R.Račinskas uždarė vartus, kad TSK samdyti darbininkai negalėtų įeiti į teritoriją. Kai jie į kiemą pateko per kitą įėjimą, prisistatė R.Račinsko žmona, ji iškvietė policiją.
Kad išeitų iš kiemo, darbininkai buvo priversti lipti per tvorą. Mat įėjimas, per kurį darbininkai pateko į kiemą, priklauso R.Račinsko tėvui.
Kai TSK darbininkai pagal suderintą projektą pamėgina tvoroje įrengti vartus, iš karto vėl kviečiami policijos pareigūnai. Nors tie vartai – vienintelis būdas patekti į TSK sklypo dalį.
Abu įžvelgia tik šmeižtą
J.Vaščėga nutarė taip pat netylėti ir visa tai išdėstė laiške Vyriausybei.
Tačiau pagalbos nesulaukė. Atvirkščiai – ginti pavaldinio R.Račinsko ėmėsi Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Jis pareiškė, kad J.Vaščėgos laiškas turiniu ir forma yra šmeižikiškas.
Anot E.Zingerio, tai neteisėta spaudimo priemonė R.Račinskui, siekiant naudos civiliniuose santykiuose.
Komisijos pirmininkas gyrė pavaldinį už kompetenciją, darbštumą ir tinkamą sekretoriato darbo organizavimą.
„Tą raštą Vyriausybei aš taip pat vertinu kaip šmeižtą. Tariuosi su advokatais ir ruošiu privataus kaltinimo skundą teismui“, – teigė R.Račinskas ir tikino, kad visa tai, kas išdėstyta, yra „visiškos pievos“.
Anot jo, jeigu J.Vaščėga mano, kad jo teisės pažeistos, tegul ne pas premjerą bėga, o kreipiasi į teismą, Mokesčių inspekciją ar kitą instituciją.
R.Račinskui TSK veiksmai primena reiderių puolimą: „Jie pirko tik dalį, o nori visko.
Mėgina nutraukti nuomos sutartį. Gerai, kad moku savo teises ginti.“ Anot valdininko, TSK veiksmai balansuoja ant teisėtumo ribos.
„Aš atsikertu, o jie dėl to labai pyksta“, – aiškino R.Račinskas.