Pasak akcijos globėjo aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, ši akcija kasmet sulaukia didžiulio šalies gyventojų susidomėjimo ir tai tik įrodo, kad ji yra tikrai prasminga. Žmonės noriai namus puošia gražiomis ir mišku kvepiančiomis šakomis. Ne mažiau svarbus ir visuomenės sąmoningumo kėlimo, vartotojiško požiūrio į kalėdinius medelius keitimo aspektas.
„Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad beveik kiekvienuose namuose Kalėdos neįsivaizduojamos be eglutės, prie kurios susirenka visa šeima, dedamos dovanos, leidžiami žiemos vakarai. Reikia šešerių ar septynerių metų, kad mūsų namus papuoštų pusmetrio aukščio gyva eglutė. Visi kalba apie tai, kad yra socialiai atsakingi tausodami gamtą, tačiau ar pasirinkdami tokią eglę, kuria džiaugsimės vos mėnesį, mes tikrai stovime petys petin su gamta? Retoriškai klausia aplinkos ministras“, – teigė K. Trečiokas.
Generalinio miškų urėdo Rimanto Prūsaičio teigimu, kasmet vis daugiau žmonių renkasi jų dovanojamas eglių šakas, o ne eina į mišką ir patys kerta, „retina“ eglaičių jaunuolynus.
„Ši akcija jau padėjo išsaugoti tūkstančius eglučių, sumažėjo ir nelegalaus miško kirtimo atvejų. Su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad tam tikra prasme tampame draugystės tiltu tarp žmonių ir gamtos“, – sakė R. Prūsaitis.
Miškininkai įsitikinę, kad eglišakių dalinimo akcija skatina ir žmonių kūrybiškumą – visi namiškiai gali drauge sukurti meninę kompoziciją, kabinti ant šakos galbūt net pačių rankomis gamintus žaisliukus. O ir šakos pritaikymas labai universalus – ji gali tapti šventinio stalo puošmena ar būti jaukiai įkurdinta kitoje namų erdvėje.
„Džiaugiamės galėdami išvaduoti žmones nuo rūpesčio svarbiausia šventine puošmena. Rinkdamiesi nemokamą šaką, jie ne tik saugo medžius, bet ir taupo. O tai nemažai visuomenės daliai yra ypač svarbu“, – įsitikinęs generalinio miškų urėdo vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius.
