Žurnalas „Reitingai“ paskelbė tūkstančio skirtingų Lietuvos darbdavių, kurių įmonėse dirba 180 tūkst. darbuotojų, apklausą: kokių jaunuolių gyvenimo aprašymų šie vadovai sulaukia daugiausiai, bet į darbą nekviečia ir kokių studijų programų absolventų įmonėms ir įstaigoms ypač stinga ir jie graibstomi vos spėja užbaigti studijas.
„Apie 70 profesijų Lietuvoje yra pervertintos, o apie 70 nepakankamai įvertinta. Lietuvoje jaunuoliai būriais stoja į vadybą, teisę, verslą, komunikaciją. O tai prasilenkia su darbdavių poreikiais. Tad tenka susidurti su darbdaviu, kuris pasako, kad pas jį pardavėjais dirba trys teisininkai“, – kalbėjo „Reitingų“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.
Anot „Reitingų“, šiuo metu net ketvirtadalis, 35 tūkst., visų Lietuvos studentų studijuoja arba teisę, arba vadybą. Tuo tarpu darbdaviai sako, kad jiems stinga technologų. Apie 20 tūkst. jų moka už mokslą. „Kol žmonės neš pinigus, tol juos mokys“, – sakė G.Sarafinas
Anot G.Sarafino, darbdaviai smarkiai trūksta agronomų, technologų.
„Reitingų“ atstovė Jonė Kučinskaitė pabrėžė, kad darbdaviams reikia ir vadybininkų, tačiau jie linkę priimti konkrečios srities specialistus – chemikus, fizikus, o tada juos išmokyti vadybos.
Iš darbininkiškų profesijų justi didžiausias stygius šių specialistų: suvirintojų, tekintojų, šaltkalvių, frezuotojų, santechnikų, elektrikų, stalių, staklių operatorių, automechanikų, ekskavatorininkų.
Žurnalas „Reitingai“ surikiavo profesines mokyklas, kurias baigusieji mažai patrauklūs darbdaviams. Pirmajame penketuke – šios mokyklos: Šilutės paslaugų ir turizmo verslo mokykla, Rokiškio technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla, Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla, Raseinių technologijos ir verslo mokykla, Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokykla.
2015 metų gegužės 1 dienos darbo biržos duomenimis, buvo įsiregistravę apie 20 proc. 2014-ųjų absolventų.
Sąrašo gale – tos, kurių absolventų mažiausiai atsiduria darbo biržoje.
1,2 proc. tų, kurie baigę Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą, registravosi darbo biržoje.
„Pastebėjome, kad savivaldybėse tragiškas profesinis orientavimas. Toks jausmas, kad ten pravažiuoja aukštųjų mokyklų desantas ir ten susirenka abiturientus“, – sakė G.Sarafinas.
Jis pateikė pavyzdį: iš Lazdijų 20 abiturientų stojo į teisę. „Jie ką mano, kad Lazdijuose tiek darbo vietų teisininkas?“ – klausė G.Sarafinas.
Tuo tarpu Kupiškio, Rietavo, Rokiškio, Šakių darbdaviai girdi, ką sako darbdaviai – ten nemažai abiturientų renkasi studijuoti technologijas.
„Tai rodo, kad sudėtingų dalykų – matematikos, fizikos – pedagogai moko patraukliai“, – sakė „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Reitingą, kaip darbdaviai vertina konkrečių mokyklų absolventus, sudarė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime Consuslting“ vadovas. Kaip sakė jos vadovas Saulius Olencevičius, universitetų studentai mobilesni – vyksta į sostinę ar kitus miestus studijuoti, o paskui grįžta namo, vyksta kur nors kitur ar lieka studijų mieste, o kolegijos – labiau regioninės.