Jau net ir Kremlius skambina pavojaus varpais: iš 85 Rusijos Federacijai priklausančių subjektų net 55 skola viršijo pusę jų pajamų. O septyni regionai prasiskolino daugiau, nei surenka pinigų per metus. Rekordininkė – Mordvijos Respublika, kurios skola siekia 156,1 proc. metų pajamų.
Antrojoje vietoje – Astrachanės apskritis (151,7 proc.), toliau rikiuojasi Kostromos, Belgorodo, Smolensko apskritys bei Šiaurės Osetijos (Alanijos) Respublika ir Čiukčių autonominė apygarda.
Visų Federacijai priklausančių regionų bendra skola jau pasiekė 2,5 trilijono rublių (kone 33 milijardai eurų).
Kai kur vietos valdžia jau nebesugeba vykdyti savo įsipareigojimų biudžetinėms įstaigoms – vaikų darželiams ar ligoninėms. Mat pajamos keliauja skoloms ir palūkanoms grąžinti.
Apskaičiuota, kad vien administruoti šias skolas kainuoja 645 mlrd. rublių (8,5 mlrd. eurų) per metus.
Todėl, prisidengus „optimizavimu“, daug kur paprasčiausiai uždaromos mokyklos, kultūros centrai ar kitokios įstaigos.
Pagrindinė milžiniškų skolų priežastis – daug metų pažeidinėti biudžeto sandaros principai.
Pagal juos pusė atitinkamoje teritorijoje surinktų mokesčių turėtų atitekti pačiam regionui.
Tačiau iš tiesų Kremlius susirenka daugiau nei 60 procentų, o vėliau paskirsto šias lėšas, kad vietos valdžia būtų laikoma ant finansinio kabliuko.
Todėl pastaroji rūpinasi ne vietos ekonomikos plėtra, o tik tuo, kaip kuo daugiau pinigų išpešti iš Maskvos.
Tačiau pastaraisiais metais pačios Federacijos ižde švilpauja vėjai, ypač sumažėjus naftos kainoms. Todėl regionams tenka vis mažiau pinigų.
Aukštosios ekonomikos mokyklos eksperto Aleksejaus Skopino teigimu, jau netrukus bendra regionų skola persiris per 3 trilijonus rublių (beveik 40 mlrd. eurų). Kaip ją reikės grąžinti, Rusijoje niekas nežino.
