Valstybinės tarnybos, dabar tikrinančios pieno supirkėjų veiklą, nustatė, kad kai kurios įmonės tarpininkės iš smulkiųjų ūkininkų pieną superka už nepagrįstai mažą kainą, o surinktą žaliavą perparduoda dvigubai brangiau.
Pavyzdžiui, vienas tokių tarpininkų įsigudrino už žaliavinio pieno kilogramą ūkininkams mokėti vos 8 euro centus, o perparduoti – jau po 18 euro centų.
Supirkėjus tikrinantys pareigūnai surinko daugiau faktų apie panašius tarpininkus, sau pasiliekančius iki 10 euro centų nuo kiekvieno kilogramo. Tokie „verslininkai“ paprastai pieną superka iš mažųjų – po 1–5 karves laikančių – ūkių.
Tikrina supirkėjus
Nuo šių metų rugpjūčio įsigaliojo Ūkio subjektų, perkančių ar parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas.
Už įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Šių įstaigų atstovai iš 72 registruotų pieno supirkėjų jau patikrino du trečdalius. Dešimtys jau nubausti baudomis, kiti atsipirko įspėjimais. Vieno jų veikla buvo sustabdyta. Visus supirkėjus tikrintojai aplankys iki metų pabaigos.
Pasak Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojo Artūro Bagotyriaus, baudos nuo 600 iki 2000 eurų dažniausiai buvo paskirtos dėl to, kad perkant žalią pieną buvo taikoma skirtinga kaina, keičiamos sutarties sąlygos ar nepagrįstai buvo sumažinta žalio pieno supirkimo kaina.
Ne visi kooperatyvai blogi
Toli gražu ne visi pieno supirkėjai linkę piktnaudžiauti – didžioji dalis jų dirba sąžiningai.
Pavyzdžiui, asociacijai „Kooperacijos kelias“ priklausančiuose žemės ūkio kooperatyvuose valstybės tikrintojai jokių pažeidimų neaptiko, kaip ir kituose žemės ūkio kooperatyvuose, kuriuos patys ūkininkai vadina tikrais.
Priekaištų pareigūnai neturėjo ir pieno žaliavą superkančioms perdirbimo įmonėms. Užtat beveik visi pažeidimai nustatyti uždarosiose akcinėse bendrovėse, individualiose įmonėse ir vadinamuosiuose netikruose kooperatyvuose, kurių veikla labiau panaši į tarpininkų veiklą.
Konkurencijos taryba yra nustačiusi, kad beveik trečdalis Lietuvoje veikiančių kooperatyvų turi penkis ir mažiau narių, iš kurių arba visai nesuperkamas pienas, arba perkama jo itin mažai – apie dešimtadalį viso supirkto kiekio.
Tai reiškia, kad keli tokio kooperatyvo pajininkai perka pieną iš kelių šimtų smulkiųjų ūkių, kurie, nebūdami nariai, neturi teisės dalyvauti valdant kooperatyvą ir gauti pelno dalies. Vadinasi, visą pelną nusigriebia tik keli savininkai.
Kad kai kurie pieno supirkėjai piktnaudžiauja kainomis, ne kartą yra atkreipusi dėmesį žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, yra pavyzdžių, kai ūkininkai nori tapti kooperatyvo nariais, bet jų paprasčiausiai nepriima.
Todėl ministrė tikėjosi, kad įstatymas padės kovoti su nesąžiningais veiksmais. „Įstatymas sukurtas ne pieno supirkimo kainoms reguliuoti, o santykių tarp paskirų pieno grandinės dalyvių – žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų – pusiausvyrai nustatyti.
Svarbu, kad įstatymas tikrai veiktų ir už pažeidimus būtų baudžiama.
Tikimės, kad taip atgrasysime supirkėjus nuo piktnaudžiavimų“, – teigė V.Baltraitienė.
Kliūtis – smulkūs ūkiai
Lietuvoje kol kas klesti itin smulkūs pieno ūkiai – net 74 proc. jų turi vos iki 5 pieninių karvių. Tai antras iš prasčiausių rezultatų visoje ES (visų šalių vidurkis – 38 karvės), nes lenkiame tik Rumuniją (2 karvės).
Gerokai atsiliekame ne tik nuo senųjų ES valstybių, kuriose pieno ūkiai nepalyginti stambesni, bet ir nuo ES naujokių (Estijoje – 38, Slovakijoje – 23, Vengrijoje – 22 karvės viename ūkyje).
Dėl šios priežasties didžioji dalis Lietuvos smulkiųjų pieno gamintojų negali pasiekti masto ekonomijos, neturi finansinių išteklių investicijoms į gamybos efektyvumą, todėl kokybiniai ir kiekybiniai žaliavinio pieno rodikliai Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, yra vieni blogiausių.
Tad smulkieji pieno gamintojai yra priversti susitaikyti su rinkos diktuojama kaina ir neturi jokių galimybių derėtis dėl aukštesnės pieno supirkimo kainos.
Padėtį galėtų gerokai pataisyti smulkiųjų ūkių kooperacija, kuri kol kas vyksta gana vangiai.
