ES parama – pirmiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui

Lietuva iki šių metų pabaigos privalo užbaigti darbus, pradėtus 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos laikotarpiu o nuo 2015 m. pradžios įsibėgėjo 2014─2020 m. laikotarpio investicijos. Nors ES biudžetas pirmą kartą per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo mažinamas, naujojo laikotarpio ES investicijos Lietuvai išaugo apie 10 proc. ir sudarys beveik 13 mlrd. eurų (44,5 mlrd. Lt). Šios lėšos yra paskirstytos administruoti įvairioms Lietuvos institucijoms, tarp jų ir Ūkio ministerijai, kurios atsakomybei atiteko daugiau nei 1 mlrd. eurų.

Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 14, 2015, 8:00 AM, atnaujinta Sep 29, 2017, 3:18 PM

Apie Lietuvos verslui atsiveriančias galimybes, naujojo finansinio laikotarpio naujoves ir ypatumus kalbėjomės su ūkio ministru Evaldu Gustu.

Kokią dalį Europos Sąjungos paramos 2014–2020m. finansavimo periodu administruoja Ūkio ministerija? Kokias ūkio sritis remsite ir kam teiksite prioritetą?

Šiuo laikotarpiu administruojame penkias sritis, kurioms 7 metams yra skirta daugiau nei 1 milijardas eurų investicijų. Pirmoji sritis – moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra ir inovacijos. Jai skirta šiek tiek daugiau nei 326 mln. eurų. Kitai sričiai – smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui – numatyta daugiau kaip 531 mln. eurų.

Trečioji – pramonės įmonių energetinis efektyvumas. Tiesa, šiai priemonei turime tikrai nedaug administruojamų lėšų – tik 25 mln. eurų. Toliau būtų turizmo skatinimo priemonės – kultūros ir gamtos paveldo objektų rinkodara ir ženklinimas – tam skirta 35,029 mln. eurų. Na ir penktoji, mums nauja sritis, kurią Ūkio ministerija pirmą kartą administruos, yra žmogiškųjų išteklių konkurencingumo skatinimas – šioje srityje numatyta investuoti 106,863 mln. eurų.

Pirmuoju prioritetu, kuris apima mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, siekiama didinti įmonių inovatyvumą. Verslas bus skatinamas investuoti į inovatyviems gaminiams, paslaugoms ar procesams kurti reikalingų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas, tuo tarpu viešasis sektorius investicijas nukreips inovacijų sklaidai, jų paklausos didinimui ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui.

Siekiant skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumą, įmonės galės pretenduoti į ES investicijas naujiems produktams gaminti reikalingos gamybos linijų diegimą ar plėtrą, dalyvauti tarptautinėse parodose ir pristatyti savo produkciją, juos sertifikuoti. Tai padės joms didinti tarptautiškumą, taip pat konkurencingumą regionuose, prisidės skatinant eksportą.

Naudodamosi investicijomis pramonės energetiniam efektyvumui didinti, įmonės galės atlikti energetinį auditą, nusistatyti, kur yra jų didžiausios energetinės sąnaudos ir kaip reikėtų jas mažinti. Įmonės taip pat galės diegti atsinaujinančius energijos šaltinius, tokius kaip biokuras, saulės ar vėjo energija.

Kalbant apie kultūros ir gamtos paveldo objektų žinomumo didinimą, įmonės, naudodamosi ES investicijomis, galės plėtoti turistinių objektų ir maršrutų elektroninę rinkodarą, tų objektų ar turistinių priemonių ženklinimą, įrengusios nuorodas, skydus, stendus ir kita.

Taip pat įmonės turės galimybę kelti savo darbuotojų kompetenciją ar kvalifikaciją.

Ar Ūkio ministerijai, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu, skirta administruoti daugiau lėšų?

Šiek tiek mažiau. Praėjusiu laikotarpiu Ūkio ministerija administravo apie 1,5 mlrd. eurų. Šiuo finansiniu periodu Ūkio ministerija nebeadministruos didžiosios dalies turizmo priemonių. Tenka konstatuoti, kad apskritai finansavimas turizmo plėtrai remti sumažintas per visas institucijas. Šiuo laikotarpiu Europos Komisija nutarė, kad turizmas nėra išskirtinė verslo rūšis, todėl bus remiamas tokiu pačiu principu kaip ir kiti verslai. Ūkio ministerija taip pat nebeadministruos energetikos priemonių, kurios skirtos viešųjų pastatų renovacijai bei elektros perdavimo ir skirstymo, šilumos tiekimo sistemoms modernizuoti.

Ką jūsų vadovaujama ministerija tikisi su šiais pinigais nuveikti, kokią įtaką jie gali padaryti mūsų šalies ūkiui, verslui?

Kiekviena priemonė turi tam tikrus tikslus. Apibendrinant svarbiausias tikslas – didinti Lietuvos konkurencingumą, kur mes atsiliekame, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu. Ši finansinė parama bus skirta įmonėms diegti inovacijas, savo veikloje taikyti mokslinius pasiekimus, naujas technologijas, kad mūsų pramonė galėtų pagaminti konkurencingesnius produktus. Taip pat tradiciškai remsime pramonę, kad ji galėtų tobulinti savo technologijas, diegti naujas linijas, plėsti gamybą. Taip būtų skatinamos ir eksporto galimybės. Ne paslaptis, kad mūsų pramonė sunaudoja gana daug energijos, tad jei būtų įdiegtos efektyvios energijos taupymo priemonės, kartu išaugtų ir pramonės įmonių konkurencingumas. Kalbant apie žmogiškuosius išteklius, tikimasi pakelti mūsų darbuotojų kompetenciją, kad ją būtų galima pritaikyti prie rinkos poreikių ir sąlygų, o mūsų darbo jėga būtų konkurencinga Europoje.

Tai apibendrintai galima sakyti, kad 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES investicijos, kurias administruoja Ūkio ministerija, skiriamos mums pasivyti modernėjantį pasaulį?

Galima ir taip sakyti arba – neatsilikti nuo modernėjančio pasaulio. Mes irgi turime kuo pasigirti, kai kuriose srityse pirmaujame. Mūsų lazerių pramonė yra labai stipri, tekstilininkai yra žinomi pasaulyje. Esame daug pasiekę gyvybės mokslų (angl. „Life science“), konkrečiai – biologinių technologijų – srityje. Informacinių technologijų srityje taip pat esame daug nuveikę. Sakyčiau, mums reikia ne vytis, bet daryti viską, kad ir toliau būtume pirmaujantys.

Kokių skirtumų ir naujovių matote savo administruojamose srityse, šį finansinį laikotarpį lygindamas su praėjusiuoju?

Lyginant praėjusį ir šį finansinius laikotarpius yra nemažai ženklių pasikeitimų. Pagal Ūkio ministerijos administruojamas verslo priemones bus galima remti išskirtinai tik smulkiojo ir vidutinio verslo įmones. Taip pat daugiau investicijų numatyta verslui regionuose finansuoti. Išskirtinai tik verslininkai regionuose (t. y. projektai negalės būti finansuoti, jei įgyvendinami Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje) galės gauti ES investicijų naujų produktų gamybos įrenginiams ir inovatyvių paslaugų kūrimui pagal priemonę „Regio Invest LT+“.

Be to, 2014–2020 m. finansinio programavimo laikotarpiu bus įgyvendinama priemonė „Dalinis palūkanų kompensavimas“, kurios tikslas bus palengvinti verslo subjektų, finansų įstaigoms grąžinančių paskolas ar vykdančių finansinės nuomos sutartyse nustatytus įsipareigojimus, finansinę naštą ir papildomai skatinti įmonių plėtrą. Ši priemonė ypač orientuota į regionus, kadangi, priklausomai nuo paskolos ar finansinės nuomos sandorio pobūdžio, įmonėms, įsikūrusioms kitų savivaldybių nei Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, bus kompensuojamas didesnis sumokėtų palūkanų intensyvumas, t. y. atsižvelgiant į paskolos ar finansinės nuomos sandorio tipą, regionuose galės būti kompensuojama iki 95 proc. įmonės sumokėtų palūkanų.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per įvairias finansines priemones įmonėms teiks lengvatines paskolas, garantijas už paskolas ir kompensuos dalį palūkanų. Ūkio ministerija, siekdama dar labiau palengvinti priėjimą prie finansavimo šaltinių smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, aktyviai dirba ir planuoja įgyvendinti naujas priemones, finansuojamas iš grįžusių lėšų. Nuo 2015 m. pradėjo veikti individualių garantijų teikimo priemonė, 2016 m. pradžioje bus pradėta įgyvendinti nauja paskolų ir rizikos kapitalo priemonė „Ankstyvos stadijos ir plėtros fondas“.

Beje, šiuo naujuoju ES investicijų skirstymo laikotarpiu yra įvedami tam tikri supaprastinimai. Įgyvendinant priemones daugiau taikomas fiksuotų sumų arba įkainių principas. Pavyzdžiui, įmonė nori išvažiuoti į parodą užsienyje ir pristatyti savo produkciją – yra nustatyti fiksuoti įkainiai įmonei, kiek išlaidų galima padengti dalyvaujant tarptautinėje parodoje konkrečioje šalyje.

Išplėstas visuotinės dotacijos principas – įmonės gaus čekius, už kuriuos galės gauti tam tikrų paslaugų (konsultacijų, mokymų ir kitų). Čekiai leidžia kur kas paprasčiau gauti investicijų. Pavyzdžiui, įmonė nori pakelti dešimties darbuotojų kvalifikaciją. Parašo paraišką ir pagal fiksuotus įkainius gauna konkrečią sumą čekiu, su kuriuo mokymo įstaigose gali įsigyti reikiamą paslaugą. Čekiai atsirado praėjusio laikotarpio pabaigoje, bet dabar ši praktika gana plačiai išplėsta ir daugelyje priemonių taikysime būtent tokį finansavimo principą.

Taip pat įvertinome ir praėjusio laikotarpio trūkumus. Teikiant paraiškas, ypač mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje, mūsų įmonės ir verslininkai neturėjo pakankamai patirties ir labai dažnai jie būdavo atmetami. Netgi iki dviejų trečdalių paraiškų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje buvo atmestos. Kad nereikėtų be reikalo eikvoti pinigų ir žmogiškųjų išteklių rengiant paraiškas, šį kartą taikysime dviejų etapų konkursą. Pirmajame etape įmonė turės pateikti tiktai norimą įgyvendinti idėją. Tik tada, jei pagal pateiktą idėją bus pripažinta, kad bus atliekami moksliniai tyrimai ar eksperimentinė plėtra, reikės rengti konkrečią paraišką. Taip bus sutaupoma laiko ir pinigų.

Ar dabar tinkamas laikas verslininkams pradėti domėtis, kokių galimybių jiems siūlo naujas finansinis ES investicijų laikotarpis?

Verslininkai jau aktyviai domisi ES investicijų galimybėmis, o kurie dar nepradėjo, dabar tikrai pats laikas tai padaryti. Ypač noriu paraginti tuo domėtis pradedantįjį verslą. Ūkio ministerijos tinklalapyje yra atskiru skirsniu išskirta „ES parama“ – čia aprašytos visos priemonės ir grafikai, kas gali pretenduoti ir kokių investicijų sulaukti.

Taip pat Ūkio ministerijos departamentai ir įstaigos prie ministerijos, agentūros teikia konsultacijas ir pataria, kaip reikia užpildyti paraiškos formą, tačiau pirmiausia pats verslas turi parodyti iniciatyvą. Antra, nereikia bijoti naudotis finansinėmis priemonėmis. Suprantu, kad jaunus, pradedančius verslininkus gąsdina paskolos ėmimas ar garantijos gavimas, kai bijomasi, ar pavyks paskolą gražinti. Bet tai yra įprasta verslo praktika, tad kviečiu verslą naudotis ir šitomis priemonėmis, nes subsidijų visiems tikrai neužteks. Konkurencija bus labai didelė, o projektų atranka – griežta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.